Imposterio sindromas: kai abejonės stipresnės už talentus

Teksto autorė: Gabija Butkūnaitė

“O, Timai, pastarasis savaitgalis buvo šiurpiausias mano gyvenime, nes jaučiausi toks visko nevertas” [1]. Tai žodžiai, kuriuos po poros savaičių po Nobelio premijos apdovanojimų ceremonijos pasakė Nobelio premijos laureatas Paul‘as Nurse‘as savo kolegai. Atrodo be galo keista, jog net Nobelio premijos laureatai, kurių atranka vyksta sudarant įvairius komitetus su ekspertais iš viso pasaulio ir trunka net 16 mėnesių, gali ne tik nepatikėti savo sėkme, bet ir jaustis jos neverti. Tokia psichologinė būsena, kai nepaisydami objektyvių įrodymų žmonės abejoja savo pasiekimų, įgūdžių tikrumu ir verte, bijo būti demaskuoti kaip apsimetėliai, vadinama imposterio (apsimetėlio) sindromu [2].

Imposterio sindromo sąsaja su:

Lytimi. Nors anksčiau buvo manoma, jog imposterio sindromą dažniau patiria moterys, tačiau naujesni tyrimai rodo, jog tiek vyrai, tiek moterys gali jaustis kaip „apsimetėliai“ savo srityse [3]. 

Amžiumi. Tikriausiai, būtų intuityvu manyti, jog imposterio sindromas blanksta su amžiumi, nes individai įgauna daugiau darbinės patirties, tačiau tyrimai demonstruoja skirtingus rezultatus, tad ryšys tarp imposterio sindromo ir amžiaus vis dar nėra aiškus [3].

Psichologiniais faktoriais. Nors Imposterio sindromas nėra traktuojamas kaip sutrikimas ar liga bei nėra įtrauktas į Diagnostinį ir statistinį psichikos ligų vadovą (DSM-5) ar Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (TLK), tačiau tyrimai rodo, jog jis susijęs su didesne depresijos rizika, stipresniu nerimu, emociniu išsekimu bei perdegimu [3,4] . 

Darbo kokybe. Imposterio sindromas susijęs su prastesniais darbo rezultatais bei mažesniu pasitenkinimu darbu, tačiau svarbu pabrėžti, jog tos darbo vietos, kurios rūpinasi savo darbuotojų psichologine būsena (užtikrina psichologinę pagalbą, ugdo emocinį/ psichologinį atsparumą) mažina sindromo paplitimą darbovietėje. 

Tikriausiai vykstant dideliems gyvenimo pokyčiams, kai tai, kas sena, jau palikta, o nauja – dar nepastatyta, sunku jaustis padėties šeimininku, pasitikėti savimi. Tačiau imposterio sindromas kyla iš jausmo, kai sėkmė, kurią žmogus patiria, negebama internalizuoti – ja nepatikima. Tad kartais apsimetėlio jausmą gali sumažinti ne išoriniai įrodymai, dideli apdovanojimai (net ne Nobelio premijos!), o paprasčiausias patikėjimas savimi.

  1. Cerejo C. Nobel Laureate Tim Hunt on what it’s like to win a Nobel Prize [Internet]. Editage Insights; 2015. Available from: https://www.editage.com/insights/nobel-laureate-tim-hunt-on-what-its-like-to-win-a-nobel-prize
  2. Chandra S, Huebert CA, Crowley E, Das AM. Impostor syndrome: could it be holding you or your mentees back? Chest. 2019 Jul;156(1):26-32. doi:10.1016/j.chest.2019.02.325.
  3. Bravata DM, Watts SA, Keefer AL, Madhusudhan DK, Taylor KT, Clark DM, et al. Prevalence, predictors, and treatment of impostor syndrome: a systematic review. J Gen Intern Med. 2020;35(4):1252-1275. doi:10.1007/s11606-019-05364-1.
  4. Shanafelt TD, Dyrbye LN, Sinsky C, Trockel M, Makowski MS, Tutty M, et al. Imposter phenomenon in US physicians relative to the US working population. Mayo Clin Proc. 2022;97(11):1981-1993. doi:10.1016/j.mayocp.2022.06.021.