Aureolės efektas: geras tampa dar geresniu, blogas – blogesniu

Teksto autorė: Gabija Zalepūgaitė

Pirmąkart matomas pašnekovas nusišypsojo ir pasakė neeilinį komplimentą? Tikriausiai jis iš esmės yra draugiškas ir ekspresyvus žmogus. Papasakojo įmantrų juokelį, kurio iškart net nepavyko suprasti? Matyt, tai žodžio kišenėje neieškantis, išsilavinęs asmuo, su kuriuo debatuoti būtų tikras kognityvinis ir emocinis iššūkis. Bandydami susikurti visuminį asmens būdo portretą, nuolat keliame įvairias (ne)pagrįstas prielaidas, remdamiesi ribotu informacijos kiekiu. Kitaip tariant, turinio spragoms užpildyti sukuriame „aureolę“, kurios vardu pavadintas efektas apibūdina mąstymo šališkumą, kai turimas įspūdis apie tam tikras objekto savybes klaidingai veikia kitų jo charakteristikų įvertinimą. [1]

Šventieji ir palaimintieji

Aureolės efekto (angl. halo effect) terminą pirmasis pavartojo psichologas E. L. Thorndike 1920 m., o pavadinimo ištakos slypi viduramžių ir vėlesnių epochų sakraliame mene – šventieji būdavo vaizduojami su virš jų galvomis šviečiančiu apskritimu, taip pažymint jų ypatingą statusą ir išskirtinio dorovingumo poelgius. [2] Thorndike atliko tyrimą kariuomenėje, kurio metu vyresnieji pareigūnai pavieniui vertino naujųjų pareigūnų savybes, tokias kaip fizinis pajėgumas, intelektas, lyderystė ir charakteris. Pastebėta jog skirtingų savybių įverčiai buvo reikšmingai panašūs, pavyzdžiui, pareigūnai, kurie buvo įvertinti kaip aukštesnio intelekto, pelnė aukštesnius ir kitų savybių įvertinimus. Atrodytų, jog įspūdis apie visumą veikia požiūrį į atskiras jos sudedamąsias dalis. [3]

Bloga aureolė?

Tikėtina, jog pats žodis „aureolė“ daugumai turi teigiamą konotaciją ir simbolizuoja šviesą, gėrį, tyrumą. Visgi verta pabrėžti, kad egzistuoja ir priešingas reiškinys – neigiamos aureolės efektas, dar žinomas kaip „ragų“ ar „velnio“ efektas, kuomet dėl tam tikros neigiamos objekto savybės šis iš esmės yra vertinamas praščiau. [4] 

Argi gerą objektą įvertinus kaip dar geresnį kyla potenciali grėsmė? Tikėtina ne, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į manipuliacinį šio efekto aspektą: įvairios socialinės plotmės (pirmiausia turint minty socialinius tinklus) yra „puiki“ terpė formuoti žmogaus nuomonę, ir šis poveikis neapsiriboja vien tik kasdienėmis temomis. Jis pamažu gali nulemti elgesio virsmą, prasiskverbdamas prie gilesnio asmenybinio sluoksnio – moralės ir vertybių. [5]

Aureolės „deaktyvacija“ arba kaip išvengti mąstymo klaidos

Vienas iš būdų suvaldyti aureolės efekto įtaką – monitoringas (angl. source monitoring), apibrėžiamas kaip mokymasis sąmoningai remtis tik prisimenama informacija, o ne bendru įspūdžiu, kuris dažniausiai pagrįstas vien jausminiais argumentais, pavyzdžiui, pažįstamumo jausmu. [6] Taip pat struktūruotas informacijos atgaminimas, „į paviršių“ iškeliant aktualius įvairaus emocinio sužadinimo prisiminimus, skatina valingą ir nuoseklų aplinkos įvertinimą, o ne automatiniu veikimu pagrįstas mąstymo strategijas. [7] Vadinasi, tarp stimulo ir reakcijos verta įterpti išminties pauzę, nutrauksiančią greitas mintis ir padėsiančią protauti sąmoningiau. 

Literatūros sąrašas:

  1. Nicolau JL, Mellinas JP, Martín-Fuentes E. The Halo effect: A Longitudinal Approach. Annals of Tourism Research [Internet]. 2020 July [cited 2026 Aug 10];83(1):102938. Available from: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0160738320300827
  2. Oswald ME, Grosjean S. Confirmation bias. In: Pohl RF, editor. Cognitive illusions: a handbook on fallacies and biases in thinking, judgement and memory. Hove: Psychology Press; 2004. p. 79–96.
  3. Thorndike, E. L. (1920). A Constant Error in Psychological Ratings. Journal of Applied Psychology, 4(1), 25–29. https://doi.org/10.1037/h0071663 
  4. Westbury C, King D. A constant error, revisited: a new explanation of the halo effect. Cogn Sci. 2024;48(12):e70022. doi:10.1111/cogs.70022.
  5. Navarini C, Indraccolo A, Ricci E, Brunetti R. The Halo Effect, Post- Truth Communication, and Practical Wisdom. 2021 July 4;97–112.
  6. Onal IG, Kumkale GT. Effectiveness of source‐monitoring training in reducing halo error and negativity bias in a performance appraisal setting. Applied Psychology. 2021 Oct 6;71(4).
  7. Baltes B, Parker C. Reducing the Effects of Performance Expectations on Behavioral Ratings. Organizational behavior and human decision processes [Internet]. 2000 July [cited 2026 Aug 10];82(2):237–67. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10891297/