Teksto autorė: Patricija Pocytė
„Citrinos kaukė“
1995 m. sausio 6 d. vyras apiplėšė du Pitsburgo bankus – neužsidengęs veido, tik išsitepęs jį citrinų sultimis. Buvo tikras, kad taps nematomas apsaugos kameroms. Ši istorija tapo vieno žymiausio psichologijos fenomeno pradžia.
Kai psichologas Davidas Dunningas perskaitė šią istoriją, susimąstė: o gal tam, kad suprastum, jog esi nekompetentingas, pirmiausia reikia turėti bent minimalią kompetenciją tai įvertinti? [1]
„Tiesos ieškoma tyrimais“
1999 m. kartu su Justinu Krugeriu jis atliko tyrimą siekdamas rasti empirinį pagrindimą. [1] Studentams davė logikos, gramatikos ir humoro testus. Rezultatas nustebino: silpniausiai pasirodę dalyviai iš tikrųjų buvo geresni tik už 12% kitų dalyvių, bet patys manė esą geresni už 62%! [1] Vadinasi, pasitikėjimas savimi ir realūs gebėjimai – ne visada tas pats.
„Kodėl taip nutinka?“
Tie patys įgūdžiai, kurių reikia užduočiai gerai atlikti, reikalingi ir norint pastebėti savo klaidas. [1] Silpniausius ištinka tarsi dviguba bausmė – jie ne tik prasčiau atlieka užduotį, bet ir neturi pakankamai galimybių tai suvokti.
„Visada yra „Bet““
Pastaraisiais metais efektas sulaukė rimtos mokslinės kritikos – dalis tyrėjų teigia, kad fenomenas tik statistinis artefaktas (regresija į vidurkį), ne grynai psichologinis reiškinys. [2,3,4] Vis dėlto naujausi, tikslesni tyrimai (su ~4000 dalyvių) vis tiek randa realų metakognityvinį komponentą. [5] Vadinasi, efektas tikriausiai egzistuoja – tik kuklesnis, nei parodė pirminiai tyrimai.
„Veikia ir protingiems“
Šis reiškinys paliečia ir tuos, kurie iš tikrųjų daug išmano. Geriausiai testus išlaikę dalyviai buvo linkę nepakankamai įvertinti savo rezultatus. [1]
Kodėl? Jiems atrodo: jei man ši užduotis pasirodė lengva, tai turėtų būti lengva ir visiems kitiems. Taigi net kompetencija nesaugo nuo iškreipto savęs vertinimo – ji tik pasuka jį priešinga kryptimi.
Literatūros sąrašas:
1. Kruger J, Dunning D. Unskilled and unaware of it: how difficulties in recognizing one’s own incompetence lead to inflated self-assessments. J Pers Soc Psychol. 1999;77(6):1121-1134.
2. Gignac GE, Zajenkowski M. The Dunning-Kruger effect is (mostly) a statistical artefact: valid approaches to testing the hypothesis with individual differences data. Intelligence. 2020;80:101449.
3. Nuhfer E, Cogan C, Fleisher S, Gaze E, Wirth K. Random number simulations reveal how random noise affects the measurements and graphical portrayals of self-assessed competency. Numeracy. 2016;9(1):4.
4. Nuhfer E, Fleisher S, Cogan C, Wirth K, Gaze E. How random noise and a graphical convention subverted behavioral scientists’ explanations of self-assessment data: numeracy underlies better alternatives. Numeracy. 2017;10(1):4.
5. Jansen RA, Rafferty AN, Griffiths TL. A rational model of the Dunning-Kruger effect supports insensitivity to evidence in low performers. Nat Hum Behav. 2021;5(6):756-763.