Pigmaliono efektas: skulptūra, kuri atgijo

Teksto autorė: Viktoria Zhuravleva

Remiantis graikų mitu, kurį savo „Metamorfozėse“ aprašė romėnų poetas Ovidijus, Pigmalionas buvo talentingas skulptorius, nusprendęs iš dramblio kaulo išskobti idealią moterį. Skulptūra pavyko tokia puiki, kad menininkas ją įsimylėjo ir ėmė su ja elgtis kaip su tikru, gyvu žmogumi. Jis meldėsi, prašydamas tokios moters, kuri būtų lygiai tokia pati, kaip jo kūrinys, ir vieną dieną Afroditė atgaivino jo skulptūrą.[1]

Jei mokytojas tikisi, mokinys pasieks

Tačiau tai tėra mitas, neturintis nieko bendro su tikruoju gyvenimu! Akivaizdu, kad mūsų pasaulyje skulptūros negali atgyti, tačiau galbūt kieno nors lūkesčiai apie mus iš tikrųjų gali mums daryti įtaką. 1965 m. Robert Rosenthal ir Lenore Jacobson atliko eksperimentą pradinėje mokykloje: pranešė mokytojams, jog, remiantis IQ testų rezultatais, iš tam tikrų vaikų galima tikėtis spartesnio intelektinio augimo. Iš tiesų testas nieko tokio neparodė, o vaikai, priskirti prie „sparčiai augančių“, buvo parinkti atsitiktinai. Visgi tyrėjai nustatė, kad kai mokytojai tikėjosi didesnės tam tikrų vaikų intelektinės pažangos, vaikai ją iš tiesų ir pademonstravo.[2] Šiame eksperimente vienintelis skirtumas tarp eksperimentinės vaikų grupės („sparčiai augantys“) ir kontrolinės (kai mokytojams nieko nepasakė) buvo mokytojų lūkesčiai ir jų lemiamas elgesys.

Save išpildanti pranašystė

Psichologinis fenomenas, kai dėl žmogui keliamų aukštų lūkesčių pagerėja jo veiklos rezultatai, buvo pavadintas Pigmaliono arba Rozentalio efektu (angl. Pygmalion/Rosenthal effect). Pigmaliono efektas yra vienas iš save išpildančios pranašystės pavyzdžių. Save išpildanti pranašystė – tai reiškinys, kai lūkesčiai dėl žmonių ar įvykių skatina tokį elgesį, dėl kurio šie lūkesčiai išsipildo.[3] Kai kurie tyrėjai pasiūlė, kad per aukšti lūkesčiai gali turėti neigiamą įtaką mokiniui dėl su jų susijusio psichologinio spaudimo.[4] Nepaisant to, buvo nustatyta, kad negali būti per didelio Pigmaliono: kuo aukštesni mokytojų lūkesčiai, tuo daugiau pastangų jie įdeda į mokymą, tuo daugiau teigiamų emocijų demonstruoja mokiniui ir tuo labiau mokinys tobulėja akademinių pasiekimų ir motyvacijos atžvilgiu.[5]

Ne tik mokykloje

Pigmaliono efektas pastebimas ne tik ugdymo srityje. Darbuotojų rezultatai irgi priklauso nuo vadovo elgesio, kuriuo kartais nesąmoningai yra išreiškiami jo lūkesčiai.[6] Karinėje stovykloje kursantai, iš kurių instruktoriai tikėjosi geresnių rezultatų, pasiekė žymiai aukštesnius įvertinimus pasiekimų testuose.[7] Be to, pasirodo, kad Pigmaliono efektas veikia ir komandinėse sporto šakose: aukštesni trenerio lūkesčiai ir su jais susijęs elgesys lėmė geresnius komandos rezultatus.[8]

Neigiamas Pigmalionas

Aukštesni lūkesčiai pagerina rezultatus, o žemesni pablogina? Iš tikrųjų buvo nustatyta, kad egzistuoja ir neigiamas Pigmaliono efektas, kuris buvo pavadintas Golemo efektu (angl. Golem  effect). Neigiamos išankstinės nuostatos ir lūkesčiai irgi gali tapti save išpildančia pranašyste ir lemti prastesnius žmogaus pasiekimus.[9] Vadinasi, kelti aukštesnius lūkesčius žmogaus gebėjimams gali būti geriau ir naudingiau nei juos nuvertinti.

Literatūros sąrašas:

1.   Ovid. (2004). Metamorphoses (R. J. Tarrant, Ed.). Oxford University Press.

2. Rosenthal, R., & Jacobson, L. (1968). Pygmalion in the classroom. The Urban Review, 3, 16–20. https://doi.org/10.1007/BF02322211

3. Merton, R. K. (1948). The Self-Fulfilling Prophecy. The Antioch Review, 8(2), 193–210. https://doi.org/10.2307/4609267

4. Hornstra, L., Poorthuis, A. M. G., Boer, I., & Bloem, J. (2026). Too High? Teacher Expectations and their (Curvi)linear Associations with Students’ School Engagement, Academic Achievement, and School Performance Pressure. School Effectiveness and School Improvement, 1–31. https://doi.org/10.1080/09243453.2026.2651528

5. Bergold, S., & Steinmayr, R. (2023). Teacher Judgments Predict Developments in Adolescents’ School Performance, Motivation, and Life Satisfaction. Journal of Educational Psychology, 115(4), 642–664. https://doi.org/10.1037/edu0000786

6. Livingston, J. S. (2003). Pygmalion in Management. Harvard Business Review, 81(1), 97-106.

7. Eden, D., & Shani, A. (1982). Pygmalion goes to boot camp: Expectancy, leadership, and trainee performance. Journal of Applied Psychology, 67, 194-199. 10.1037/0021-9010.67.2.194.

8. Callow, N., Smith, M. J., Hardy, L., Arthur, C. A., & Hardy, J. (2009). Measurement of Transformational Leadership and its Relationship with Team Cohesion and Performance Level. Journal of Applied Sport Psychology, 21(4), 395–412. https://doi.org/10.1080/10413200903204754

9. Babad, E. Y., Inbar, J., & Rosenthal, R. (1982). Pygmalion, Galatea, and the Golem: Investigations of biased and unbiased teachers. Journal of Educational Psychology, 74(4), 459–474.