LiPSA Mokslinė Komanda. Vienišumas ir senatvė: koks ryšys tarp vienišumo jausmo ir pažintinių funkcijų senyvame amžiuje?

LiPSA/ 11 liepos, 2025/ Straipsniai

Vienišumas ir senatvė: koks ryšys tarp vienišumo jausmo ir pažintinių funkcijų senyvame amžiuje? Vienišumo jausmas – svarbus veiksnys, padedantis nuspėti įvairius, su žmogaus fizine ar psichologine sveikata susijusius pokyčius. Senyvo amžiaus žmonės patiria ypač didelę riziką būti fiziškai atsiskyrusiais nuo kitų, todėl ir jausti vienišumą [1]. Tad svarbu suprasti, koks vienišumo ir kognityvinių funkcijų senyvame amžiuje ryšys. Žmogus – sociali

Read More

LiPSA Mokslinė Komanda. „Vis tiek visi mirsim” – tai kodėl tai neramina?

LiPSA/ 29 birželio, 2025/ Straipsniai

Mirties nerimas – psichologinis reiškinys, dažnai pasitaikantis žmogaus gyvenime – nuo paauglio iki senjoro. Nors dėl kultūrinių skirtumų ir skirtingų instrumentų sunku pasakyti, kiek žmonių jaučia mirties nerimą, tačiau Mani ir kiti [1] nustatė, kad 52,1 % Irano gyventojų jaučia vidutinį, o 21,5 % – aukštą mirties nerimą. Jaunesniems nei 30 metų šie rodikliai buvo mažesni (46,9 % ir 18,8

Read More

LiPSA Mokslinė Komanda. Muzikos įtaka dėmesiui

LiPSA/ 31 kovo, 2025/ Straipsniai

Studentai dažniau naudoja ausinukus siekiant blokuoti išorinius nepageidaujamus garsus ir suteiktų kontroliuojama garsų foną, kuris nekreipia dėmesio ir galimai padėtų dar labiau pasinerti į darbą [1]. Iš socialinės perspektyvos, ausinių dėvėjimas neverbališkai kitiems praneša, kad esame susikoncentravę į darbą, todėl sumažėja pertraukinėjimo ar nepageidaujamų pokalbių tikimybė. Prisipažinsiu, net dabar, rašydama šį tekstą, klausausi muzikos. Nors esu įvairių muzikos stilių mėgėja

Read More

LiPSA Mokslinė Komanda. Kuo nerimas skiriasi nuo baimės?

LiPSA/ 24 vasario, 2025/ Straipsniai

Tiek mokslinėje literatūroje, tiek kasdienėje kalboje nerimas ir baimė dažnai maišomi tarpusavyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesvarbu – juk abi emocijos susijusios su grėsmės pojūčiu ir nemaloniais fiziologiniais simptomais. Tačiau šių emocijų atskyrimas yra svarbus tiek asmeniniame, tiek moksliniame kontekste. Suprasdami skirtumus, galime tiksliau atpažinti savo emocijas, taikyti tinkamesnes jų reguliavimo strategijas ir net geriau suprasti psichikos sutrikimų

Read More