Psichologijos „Blogiukai“Elektros šokas arba tamsioji taikomosios elgesio analizės istorija

Teksto autorė: Viktoria Zhuravleva

Taikomoji elgesio analizė (TEA) – tai požiūris, skirtas elgesio vertinimui bei intervencijų, skirtų elgesio pokyčiams pasiekti, kūrimui. [1] TEA daugiausia dėmesio skiria elgesio pirmtakams, pačiam elgesiui, jo pasekmėms bei tam, kaip juos galima pakeisti, kad būtų paveiktas elgesys. Šis požiūris daugiausia remiasi operantiniu sąlygojimu kaip intervencijų kūrimo pagrindu. Operantinis sąlygojimas pabrėžia pastiprinimo galią mokyti naujų įgūdžių ir mažinti žalingą elgesį. [2] Jei tam tikras elgesys yra sustiprinamas, didesnė tikimybė, kad jis pasikartos, ir atvirkščiai: jei žmogus yra baudžiamas už tą elgesį – tikimybė mažesnė. Daug kartu buvo įrodyta, kad TEA terapija padeda autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams išmokti naudingų įgūdžių ir sumažinti probleminį elgesį, pavyzdžiui, savęs žalojimą. Tačiau, savo istorijos pradžioje ji sukėlė daug etinių diskusijų.

Vienas iš TEA terapijos pradininkų buvo norvegas Ole Ivar Lovaas. Jis domėjosi, kaip, taikant pastiprinimą, galima ugdyti naujus įgūdžius ir elgseną vaikams, turintiems sunkios formos autizmo spektro sutrikimą (dažniausiai nekalbantiems arba pasižymintiems agresyviu bei save žalojančiu elgesiu). Iš pradžių Lovaas, mokydamas vaikus naujų žodžių, naudojo tradicinius teigiamo pastiprinimo metodus, tačiau vėliau ėmė taikyti lengvus pliaukštelėjimus ir purtymus. Siekdamas griežtesnės kontrolės, jis sukūrė aversinius metodus, skirtus veiksmingiau slopinti nepageidaujamus veiksmus. [3] Vienas iš jų – elektros šokas: jei vaikas nedarydavo jokios pažangos mokymosi procese, Lovaas per grindis paleisdavo silpną elektros srovę į basas vaiko pėdas. [3] Kitas metodas – duoti vaikui maisto tik tada, kai jis pateikdavo teisingą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad mokymosi sesijos trukdavo 8 valandas, toks maisto atėmimas mažai ką bendro turėjo su etika. Kiti dažnai naudojami metodai buvo «time-out» (vaiko perkėlimas į izoliuotą vietą, ignoravimas) ir mušimas (angl. spanking) (kai intervencija buvo atliekama vaiko tėvų, siekiant „normalizuoti“ berniuko elgesį, susijusį su lyties vaidmeniu). [4]

Akivaizdu, kad šios istorijos mums dabar atrodo visiškai neetiškos ir žiaurios. Kai kurios nerimą keliančios Lovaas publikacijos (kuriose, be kita ko, buvo ir nuotraukų, įrodančių intervencijų žiaurumą) vis dar nėra pašalintos iš mokslinių žurnalų, nors mokslo bendruomenės nariai jau ne kartą skelbė protesto pareiškimus.[5] Įdomu tai, kad kai kurių mokslininkų nuomone šitie darbai buvo vertinami kaip prieštaringi netgi tuo metu, kai buvo paskelbti. [6,7] Taigi, nors taikomosios elgesio analizės terapija šiuo metu yra veiksmingas būdas pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, jos istorija ir vystymasis ne visada buvo teisingas pacientų atžvilgiu. 

Literatūros sąrašas:

[1] Kazdin, A. E. (2002). Applied Behavior Analysis. In M. Hersen, & W. Sledge (Eds.), Encyclopedia of Psychotherapy (pp. 71-94). Academic Press. https://doi.org/10.1016/B0-12-343010-0/00010-6

[2] Staddon, J. E., & Cerutti, D. T. (2003). Operant conditioning. Annual review of psychology, 54, 115–144. https://doi.org/10.1146/annurev.psych.54.101601.145124

[3] Moser, D., & Grant, A. (1965). Screams, slaps & love: A surprising, shocking treatment helps far-gone mental cripples. Life Magazine, May 7, 1965

[4] Rekers, G. A., & Lovaas, O. I. (1974). Behavioral treatment of deviant sex-role behaviors in a male child. Journal of applied behavior analysis, 7(2), 173–190. https://doi.org/10.1901/jaba.1974.7-173

[5] (2020), Expression of Concern. Journal of Applied Behavior Analysis, 53: 1837-1837. https://doi.org/10.1002/jaba.781 

[6] Nordyke, N. S., Baer, D. M., Etzel, B. C., & LeBlanc, J. M. (1977). Implications of the stereotyping and modification of sex role. Journal of Applied Behavior Analysis, 10(3), 553–557. https://doi.org/10.1901/jaba.1977.10-553

[7] Winkler, R. C. (1977). What types of sex-role behaviors should behavior modifiers promote? Journal of Applied Behavior Analysis, 10(3), 549–552. https://doi.org/10.1901/jaba.1977.10-549