Ar įmanoma sočiai pavalgyti, bet vis tiek jaustis itin alkanam? Ar įmanoma turėti viską, bet vis tiek gyventi absoliučioje tuštumoje? Taip, jeigu kankinantis alkis – emocinis, o tuštuma – papildymo trokštantis jausmų rezervuaras. Tokia gali būti kasdieninė savijauta žmonių, kurie su savo artimaisiais kalba skirtingomis ar jiems nepriimtinomis meilės kalbomis.
„5 meilės kalbos“ – taip savo teoriją bei ja paremtą knygą pavadino amerikiečių rašytojas Garis Chapmanas [1]. Anot G. Chapmano, žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti kam nors artimam bei mylimam. Vis dėlto neretai santuokos išyra, draugystės pasibaigia, o tėvų ir vaiko ryšys – nutrūksta. Dažniausiai taip įvyksta neatsitiktinai. Pasak knygos autoriaus, kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Iš viso jų yra penkios: palaikymo žodžiai, laiko leidimas kartu, dovanų gavimas, paslaugumas ir fizinis prisilietimas.
Taigi, gimtadienio ar kitos šventės metu gavus didelę puokštę spalvingų gėlių, o ne paprasčiausią apkabinimą ar nuoširdų sveikinimo žodį, nepaisant visų artimojo pastangų, kai kurių meilės rezervuaras kaip ir buvo, taip ir toliau liks tuščias. Taip yra todėl, nes šių žmonių pagrindinė meilės kalba yra ne dovanos, o fizinis prisilietimas ar palaikymo žodžiai. Situacijų bei meilės kalbų variacijų yra daugybė. Vis dėlto, anot knygos autoriaus, mylėti kitą taip, kaip patogu tau, neužtenka. Natūraliai gali kilti klausimas: kaip gi išmokti mylėti kitą taip, kaip jam patinka labiausiai? Ogi atpažinti kito meilės kalbą ir ja kalbėti. Iš pirmo žvilgsnio gana elementariai atrodantis sprendimo būdas, praktikoje gali tapti kur kas sudėtingesnis.
Neretai savo meilės kalbos nežino net ir pats žmogus. Kaip bebūtų, savo ar kito meilės kalbą galima atpažinti įsiklausant. Pavyzdžiui, dažnai skundžiamasi tuo, ko žmogui reikia labiausiai. „Ar galėtum bent kartą išplauti indus?“ arba „Žinai, būtų smagu, jeigu daugiau laiko išmoktum skirti man, o ne žaidimams.“ Tokie kasdienybėje dažnai minimi artimojo nusiskundimai gali signalizuoti apie tam tikrų meilės išraiškų trūkumą. Kitas būdas sužinoti, kada artimas jaučiasi mylimas, yra atkreipti dėmesį į tai, kas jo yra daroma dėl tavęs. Galbūt nežinodamas savo meilės kalbos, meilę tau jis perduoda darydamas tai, ko pats trokšta labiausiai.
Taip sužinojus kito meilės kalbą, belieka tik ja pradėti kalbėti. Pasak G. Chapmano, tik tada meilės rezervuaras bus pilnas, o santykiai – sėkmingi. Visgi kai kurie tyrėjai teigia, jog aklai pasikliauti meilės kalbų teorija bei susijusiais patarimais nevertėtų, kadangi jie gali būti pritaikyti ne visiems [2]. Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad taip dažnai terapeutų naudojamas Chapmano penkių meilės kalbų modelis gali būti pernelyg „siauras” ir tik jo išplėtimas galėtų padėti geriau suprasti žmonių santykių poreikius [2]. Taigi galima daryti išvadą, jog, nors penkių meilės kalbų teorija gali padėti geriau suprasti partnerio poreikius, vien jos taikymo nepakanka, kadangi meilė tai sudėtingas, nuolatinio pažinimo ir abipusio prisitaikymo reikalaujantis procesas.
Teksto autorė: Goda Mikelionytė
Literatūra:
1. Chapman G. „5 meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą. Vilnius: Alma littera; 2017
2. Sharon M. Flicker, Flavia Sancier‐Barbosa, Emily A. Impett, Revisiting the Five Love Languages Framework: Toward a More Flexible Model of Love Expression, Journal of Marital and Family Therapy, 10.1111/jmft.70078, 51, 4, (2025)