- Koks vienas sakinys geriausiai iliustruotų šios psichoterapijos krypties esmę?
Tai – efektyvus metodas, mokantis žmones susitvarkyti su problemomis.
- Kas Jus paskatino pasirinkti būtent šią psichoterapijos kryptį?
Rinkausi tarp dviejų psichoterapijos sričių: psichodinaminės ir KET. Iš tiesų pasirinkimas galiausiai buvo padiktuotas aplinkybių – Vilniaus universitete vykdomos KET studijos turėjo aiškiau aprašytą stojimo planą, be to, ir pati studijų programa buvo detaliau apibūdinta. Galiu sakyti, kad viskas susidėliojo taip, kad atsidūriau būtent KET kryptyje, ir ši man “prilipo”.
- Kokios temos ar sunkumai dažniausiai atveda klientus į Jūsų kabinetą?
Klientai daugiausiai ateina lydimi nerimo, panikos, socialinio ar generalizuoto nerimo sutrikimų ir iš jų kylančių specifinių sunkumų. Su klientais analizuojame, su kokiu nerimu jie susiduria ir nagrinėjame simptomų raišką jų individualiame gyvenime.
- Kaip atrodo terapijos eiga?
Pirmiausiai KET prasideda nuo susipažinimo, problemos išsigryninimo ir terapinių tikslų su klientu išsikėlimo. Turėčiau pabrėžti, jog terapijos eigoje terapeutas įprastai naudoja daug psichoedukacijos – tikiu, jog svarbiausia yra tai, kad klientas suprastų savo problemą.
- Kaip suprasti, kad būtent ši psichoterapijos kryptis yra tai, ko reikia klientui?
Labiausiai gydantis veiksnys – tai santykis su terapeutu. Žinoma, terapijos pasirinkimas priklauso nuo individualių asmenybinių veiksnių. Sakyčiau, jog aiškumą bei struktūrą mėgstančioms asmenybėms KET galėtų būti tinkamas pasirinkimas. Iš tiesų svarbiausia net ne specifinė psichoterapijos sritis, bet pats ryšys su klientu ir kad terapijos metodai atitiktų išsikeltus tikslus bei stumtų žmogų į priekį. Susidūrus su sunkumais svarbu ieškoti pagalbos, tad drąsinu žmones lankyti terapiją nepriklausomai nuo jos specifinės krypties. Verta pabrėžti, kad ne visi terapeutai gali patikti klientui, tačiau tai nereiškia, jog visa terapijos kryptis iš esmės yra prasta ar neveiksminga.