Kas pastūmėjo tapti asociacijos prezidentu?
Nebuvo kandidatų ir kažkas turėjo prisiimti atsakomybę. Na, daug dirbau Prezidiume ir teko tęsti darbus. Daug svarbių projektų, renginių, mokymų, mokslinių projektų ir t.t. būtų nutrūkę, jei nebūtų buvę tęstinumo valdyme.
Dabar asociaciją sudaro skirtingų tikslų vedamos komandos, koordinatoriai. Kaip apibūdintumėte seniau vyravusią LiPSA veiklą – kokie skirtumai, panašumai?
Po to, kai palikau Prezidento postą – LiPSA subyrėjo. Prasidėjo anachronija, mirė komandos, projektai ir krito finansiniai rezultatai. Vėliau prasidėjo lėtas atsigavimas ir dabar yra vidutiniai laikai. Prie manęs nebuvo geriausi laikai. LiPSA aukštuma buvo prie Romualdos Rimašiūtės. Ji buvo puiki vadovė ir lyderė. Prie manęs buvo geri laikai. Aš buvau vizionierius, kuris mokėjo daryti įtaką, bet vidutiniškai organizavo veiklą. Vis dėlto buvo smagu tada būti dalimi. Organizacijoje dauguma narių darė sau mėgiamas veiklas ir tobulėjo. Išskyrus Prezidiumas – aš verčiau kolegas daryti veiklas, kurių reikėjo, bet jiems ėjo per gerklę.
Šių dienų LiPSA yra vedama pagirtinos misijos – būsimų psichologų vienijimo ir kompetencijų kėlimo – tai atlieka bendradarbiaudama su Europos psichologijos studentų asociacijų federacija ir organizuodama tiek visuomenei, tiek tik LiPSA nariams prieinamus renginius. Kaip Jūsų buvimo prezidentu laikais buvo siekiama užsibrėžtų vizijų ir tikslų?
Buvo dešimtys mokymų kasmet, dešimtys mokslinių publikacijų, kasmėnesiniai renginiai ir t.t. Bet buvo iššūkių su organizacijos klimatu, konfliktų valdymu ir darbų kokybės monitoringu.
Kaip buvimas LiPSA dalimi padėjo vėlesniuose karjeros etapuose?
Buvimas asociacijos prezidentu – padėjo užsikabinti už verslo konsultavimo su Dariumi Pietariu. O tai privedė prie nuosavo verslo.
Būdamas LiPSA prezidentu galėjote matyti, kaip asociacija kinta metams bėgant. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę asociacijos padėtį – ar pavyko pratęsti seniau užsibrėžtus tikslus?
Dalinai, bet aš turiu pakankamai (red. past. „nepakankamai”) informacijos, jog turėčiau tvirtą nuomonę.
Ko linkėtumėte Lietuvos psichologijos studentų asociacijai?
Jums Lietuvos švietimo sistema neduos žinių ir įgūdžių funkcionuoti realiame pasaulyje. Skirkite daugiau laiko asmeniniam tobulėjimui ir asmeniniams projektams. Ignoruokite dėstytojų rekomendacijas ir venkite politinių afiliacijų. Nemokėkite už mokslą – leiskite numirti valstybiniam švietimui, jog būtų užbaigtas ugdymo pervedimas į privatų verslą.