LiPSA/ 14 lapkričio, 2024/ Susipažink su LiPSA istorija!

Kas pastūmėjo tapti asociacijos prezidentu (-e) ir užimti šią poziciją ilgiau nei metus?

Kiek aš prisimenu, iš pradžių buvau viena iš VUPSA renginių organizatorių, vėliau tapau padalinio pirmininke. Taip po truputį vis labiau įsitraukdavau į skirtingas veiklas. Tuomet ir radosi kitų Lipsa narių, kurie paskatino prisiimti daugiau atsakomybių. Viena iš jų būtų Eglė Sirvidytė – antroji asociacijos prezidentė, kurios paskata ypač įsiminė. Taip pat darbas su prieš mane buvusia prezidente Gintare Pupinyte, dalyvavimas LiPSA strateginiame planavime, atvedė prie minties, kad gal galėčiau ir turiu idėjų, kaip galėčiau prisidėti prie organizacijos gyvenimo būdama prezidente. . Tad, bendrai galima teigti, kad prisidėjo keli veiksniai – aplinkinių paskata ir įsitraukimas į vis platesnio mąsto veiklas LiPSoje. Kalbant apie priežastis, kurios paskatino kandidatuoti į prezidentės poziciją antrus metus, tai galėčiau paminėti tęstinumo siekį. Tuo metu ieškojome būdų, kaip užtikrinti narių ilgesnį priklausymą organizacijai, nes dažnai studentai aktyviau prisijungdavo metams-dvejiems ir vėliau pasitraukdavo iš aktyvios veiklos.  Tad mano kandidatavimas antrai kadencijai buvo taip pat susijęs su veiklų, patirties perdavimo tęstinumo siekiu, noru tęsti pradėtas įgyvendinti idėjas. 2008 metų EPFSA kongresas vyko Lietuvoje ir jo organizavimas reikalavo daug organizacinio palaikymo ir užtikrinimo, kad viskas praeitų kaip įmanoma sklandžiau. Čia irgi buvo viena priežasčių paskatinusių kandidatuoti antrai kadencijai ir taip prisidėti prie darbų tęstinumo.

Dabar asociaciją sudaro skirtingų tikslų vedamos komandos, koordinatoriai. Kaip apibūdintumėte seniau vyravusią LiPSA veiklą – kokie skirtumai, panašumai?

  • Kiek pamenu, nebuvo tokių aiškiai apibrėžtų komandų, dažniausiai komandos susiburdavo renginių organizavimui,  kas norėdavo, tas prie jos prisidėdavo. Pažvelgus į senus užrašus, randu, kad antros kadencijos metu su taryba (red. past. dabartiniu prezidiumu) siūlėme idėją, kad reikėtų burti marketingo, mokymų komandas, bet gal tai dar buvo tik idėjos. Bet gyvavo LiPSA padaliniai universitetuose, kurių, jei gerai suprantu, dabar nėra, tokiu būdu palaikomas ryšys su VU, VDU, LSMU, KU ir MRU. 

Iš mano turimų žinių apie dabartinę veiklą, galiu dar paminėti, kad lyg nebuvo tiek tekstų rašymo mokslinėmis temomis ir dalijimosi tokia informacija su visuomene . Tačiau kažkuriuo metu fiksavome LiPSA istoriją, kurioje aprašoma, kas tuo metu vyko, kaip asociacija keitėsi. Be to, buvo kitoks komunikacijos formatas, nes priešingai nei dabar, socialiniai tinklai nebuvo taip paplitę – bendravimas vykdavo per paštą. Pats tinklapis atsirado irgi ne iš karto, tad dalintis informacija plačiau nebuvo lengva. 

Iš panašumų galėčiau paminėti, jog tarybą (red. past. dabartinį prezidiumą) sudarė panašias pareigas einantys žmonės kaip ir dabar – viceprezidentas (-ė), finansininkas (-ė), nacionalinis (-ė) atstovas (-ė), prezidentas (-ė). Tik seniau būdavo dar ir žmogus atsakingas už žmogiškuosius išteklius, o dabar, kaip matau, tam yra paskirta visa komanda.

Šių dienų LiPSA yra vedama pagirtinos misijos – būsimų psichologų vienijimo ir kompetencijų kėlimo – tai atlieka bendradarbiaudama su Europos psichologijos studentų asociacijų federacija ir organizuodama tiek visuomenei, tiek tik LiPSA nariams prieinamus renginius. Kaip Jūsų buvimo prezidentu (-e) laikais buvo siekiama užsibrėžtų vizijų ir tikslų?

Manau, kad svarbu paminėti, jog LiPSA palaikė ryšį su EFPSA nuo pat įkūrimo  siekė tapti jos dalimi. 2008 metais rengtas EFPSA kongresas buvo ne tik didžiulė garbė, bet ir iššūkis reikėjo pasitelkti ne tik gerus organizacinius įgūdžius, bet ir daug kūrybiškumo, atkaklumą sprendžiant kaip ribotais ištekliais suorganizuoti didžiulį tarptautinį renginį. Kongresas pavyko puikiai! Todėl žiūrint dabartinę ir tuometinę veiklą nematau ryškaus skirtumo tarp organizacijos vizijos, misijos, pagrindinių idėjų ir jų įgyvendinimo būdų.. Mes taip pat siekėme lipsiečių kompetencijos kėlimo per renginius. Tai galėdavo būti lektorių kvietimas, jog jie pravestų viena ar kita tema atskirus seminarus, paskaitas, ar organizuoti vasaros stovyklas, kur taip pat atsirasdavo galimybių praplėsti savo žinių bagažą. Galima būtų paminėti ir tai, kad siekdavom sudaryti galimybes LiPSA nariams kelti kompetencijas  patiems vedant seminarus, paskaitas kitiems nariams ar už organizacijos ribų. Tad, tikrai tikiu, kad profesinių įgūdžių tobulinimas buvo ir yra svarbus tikslas asociacijos veikloje.

Kaip buvimas LiPSA dalimi padėjo vėlesniuose karjeros etapuose?

Padėjo, tikrai tuo, kad ženkliai sustiprino organizacinius įgūdžius, žinias, kaip veikia studentiška nevalstybinė organizacija, kurias vėliau pritaikiau po studijų baigimo dirbdama kitoje nevalstybinėje organizacijoje. Žinoma, suteikė ryšius, ne tik su LiPSA nariais iš įvairiausių universitetų, bet ir su pravesti paskaitas, seminarus sutikusiais lektoriais, kurie padėjo susipažinti su įvairiomis psichologijos pusėmis ir kryptimis. Žinoma, turiu pripažinti, kad kartais pati veikla sukeldavo sunkumų studijų laikais, pavyzdžiui, 2008 metais vykęs EFPSA kongresas baigėsi panašiu metu, kai artėjo bakalauro galutinio darbo pridavimo data, tad pasiskirstyti laiką reikėdavo atsargiai.

Būdama LiPSA prezidente galėjote matyti, kaip asociacija kinta metams bėgant. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę asociacijos padėtį – ar pavyko pratęsti seniau užsibrėžtus tikslus?

Iš mano turimų žinių apie dabartinę LiPSA veiklą tikrai manau, kad tęstinumas yra. Vis tiek šviečiate visuomenę, keliate kompetencijas, siekiate tų pačių tikslų, rengiate įvairaus pobūdžio veiklas ir palaikote bendruomeniškumą.

Ko linkėtumėte Lietuvos psichologijos studentų asociacijai?

Pasinaudoti erdve kurti profesinius ryšius nuo studijavimo laikų. Taip pat entuziazmo, veiklos tęstinumo. Be to, pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo idėjas, eksperimentuoti veikloje, išbandyti save įvairiuose vaidmenyse ir toliau plėsti žinią apie LiPSA.

Share this Post