Kas pastūmėjo tapti asociacijos prezidente?
Būdama LiPSA organizacijoje turėjau galimybę save išbandyti įvairiose pozicijose, dažnai net keliose vienu metu. Tapimas prezidente nebuvo planuotas, tačiau ši patirtis suteikė dar kitokį žvilgsnį į organizaciją ir jos veiklą. Džiaugiuosi, kad priėmiau šią galimybę su visais jos atneštais iššūkiais.
Dabar asociaciją sudaro skirtingų tikslų vedamos komandos, koordinatoriai. Kaip apibūdintumėte seniau vyravusią LiPSA veiklą – kokie skirtumai, panašumai?
LiPSA struktūra per laiką keitėsi įvairiais būdais – universitetuose veikiantys padaliniai tapo miesto padaliniais, o įvairios komandos susijungė ir suformavo LiPSA Biurą. Šiandien jau esu nutolusi nuo organizacijos veiklos, tad sunku tiksliai vertinti dabartinę situaciją, tačiau tikiu, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar organizacija keičiasi, auga ir prisitaiko prie narių poreikių.
Šių dienų LiPSA yra vedama pagirtinos misijos – būsimų psichologų vienijimo ir kompetencijų kėlimo – tai atlieka bendradarbiaudama su Europos psichologijos studentų asociacijų federacija ir organizuodama tiek visuomenei, tiek tik LiPSA nariams prieinamus renginius. Kaip Jūsų buvimo prezidente laikais buvo siekiama užsibrėžtų vizijų ir tikslų?
Manau, kad LiPSA tikslai išliko tokie patys – vienyti psichologijos studentus, suteikti erdvę jų augimui ir šviesti visuomenę psichologinėmis temomis. Šių tikslų siekėme per įvairius renginius, konferencijas, studentų mainų programas, taip pat per organizacijos atstovavimą Lietuvos ir Europos lygmenyje.
Kaip buvimas LiPSA dalimi padėjo vėlesniuose karjeros etapuose?
LiPSA yra puiki terpė studentams išbandyti save įvairiose srityse – nuo renginių organizavimo ir mokymų vedimo iki mokslinės veiklos. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę ne tik dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir prisidėti prie organizacijos kūrimo. Tai leido geriau suprasti, kaip organizacija veikia iš vidaus ir kaip ji atrodo iš nario ar prezidento perspektyvos. Šios patirtys atnešė suvokimą, kad savo ateitį noriu sieti su organizacine psichologija:)
Būdama LiPSA prezidente galėjote matyti, kaip asociacija kinta metams bėgant. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę asociacijos padėtį – ar pavyko pratęsti seniau užsibrėžtus tikslus?
Labai džiugu matyti, kad iniciatyvos, kurios prasidėjo prie kavos puodelio, iki šiol tęsiasi ir yra tapusios LiPSA dalimi. Nors šiandienos veiklos vertinti nebegaliu iš arti, tikiu, kad kol psichologijos studentai buriasi ir dirba kartu, organizacija juda pirmyn.
Ko linkėtumėte Lietuvos psichologijos studentų asociacijai?
Linkiu, kad organizacija gyvuotų dar ilgai ir toliau išliktų ta vieta, kur psichologijos studentai gali susiburti, tobulėti, klysti ir tiesiog gerai leisti laiką bendraminčių apsuptyje:)