Ar žinojai, kad vien išmaniojo telefono buvimas šalia (net ir nenaudojamo) gali trukdyti susikaupti ir pabloginti įvairių užduočių atlikimą?
Išmaniųjų telefonų paspęstas triušio urvas
Tikriausiai kiekvienas yra patyręs tą scenarijų, kai geležinį susikaupimo režimą pertraukia vienas nekaltas pranešimas telefone, kuris įtraukia nesibaigiantį susirašinėjimo, scrolinimo ar nuotraukų galerijos peržiūros liūną. Tad akivaizdu, jog išmaniojo telefono pranešimai, sukelta vibracija pertraukia dėmesį, dėl ko blogėja ir darbo atliktis. Tačiau ar kada pagalvojai, kad net ir telefonas, esantis tylos režime ar visiškai išjungtas, gali turėti panašių pasekmių?
Smegenų ištekėjimo efektas
Kognityvinės psichologijos mokslininkai atrado reiškinį, kurį pavadino smegenų ištekėjimo efektu (angl. Brain Drain effect) – vien išmaniojo telefono buvimas šalia žmogaus sumažina jo kognityvinį pajėgumą [1]. Kodėl taip vyksta? Kognityvinis pajėgumas yra susijęs su darbine atmintimi ir takiuoju intelektu. Darbinė atmintis padeda atsirinkti, išlaikyti ir apdoroti sudėtingą informaciją, kuri susijusi su dabartine užduotimi, tikslu [1, 2]. Tuo tarpu takusis intelektas reprezentuoja gebėjimą spręsti visiškai naujas problemas, užduotis, kurios nereikalauja specializuotų žinių ar įgūdžių [1]. Šios dvi kognityvinės sistemos, veikdamos kartu, padeda kasdien, kai reikia atrinkti, išlaikyti informaciją, kuri orientuota į užduotį ar tikslą.
Automatinis dėmesys
Kasdien susiduriame su milijonu skirtingų dirgiklių, tad labai svarbu atsirinkti, į kuriuos dirgiklius atkreipti dėmesį, o kuriuos praleisti pro pirštus. Būtent automatinis dėmesys padeda atsirinkti, į ką šiuo metu kreipti dėmesį, apie tai sąmoningai negalvojant [1]. Automatinio dėmesio dėka, kai atliekame kažkokią užduotį, mums nereikia sau kas sekundę kartoti „susikaupk!“. Tačiau automatinis dėmesys gali ne tik skatinti susikaupti į užduotį, bet ir slopinti norą perkelti dėmesį kitur [1]. Slopinimui reikia daugiau kognityvinių resursų, kai dirgiklis, nuo kurio siekiama nukreipti dėmesį, yra aktualus įprastai, tačiau nėra aktualus atliekamai užduočiai (pvz., išmanusis telefonas) [1].
Tai kaip visa tai susiję?
Kognityviniai resursai yra riboti, tad kuo daugiau jų pasiglemžia automatinis dėmesys tam, kad nepažiūrėtume į savo išmanųjį, tuo mažiau jų lieka darbinei atminčiai ir takiajam intelektui, kurie atsakingi už užduoties atlikimą [1]. Todėl užtenka paprasčiausio išmaniojo telefono buvimo šalia tam, kad jis pablogintų darbo atliktį.
Ar mes pasmerkti?
Naujesnės meta-analizės patvirtina išmaniųjų telefonų negatyvią įtaką kognityviniam pajėgumui, ypač darbinei atminčiai, tačiau efektas yra mažesnis nei manė šio efekto atradėjai [3, 4]. Metaanalizės pabrėžia, jog efekto dydis neretai priklauso nuo paties žmogaus jaučiamos priklausomybės savo išmaniajam (angl. smart-phone dependence) [4]. Tad norint efektyviai išnaudoti savo kognityvinius pajėgumus, tikriausiai nereikia išmaniojo išmesti pro langą ir grįžti prie mygtukinių telefonų. Vietoj tokių drastiškų priemonių, galima tiesiog pašalinti išmanųjį telefoną iš regimojo lauko (paslėpti stalčiuje, kuprinėje ar palikti kitame kambaryje), kai reikia atlikti svarbesnes užduotis ar spręsti sunkesnes problemas.
1. Ward AF, Duke K, Gneezy A, Bos MW. Brain drain: The mere presence of one’s own smartphone reduces available cognitive capacity. J Assoc Consum Res. 2017;2(2):140-154.
2. Miyake A, Shah P. Models of working memory. Cambridge: Cambridge University Press; 1999. p. 442-482.
3. Parry DA. Does the mere presence of a smartphone impact cognitive performance? A meta-analysis of the “Brain Drain Effect”. Media Psychol. 2024;27(5):737-762.
4. Böttger T, Poschik M, Zierer K. Does the brain drain effect really exist? A meta-analysis. Behav Sci (Basel). 2023;13(9):751.
Tekstas parengtas LiPSA mokslinės komandos;
Autorė: Gabija Butkūnaitė