LiPSA Mokslinė Komanda. Muzikos įtaka dėmesiui
Studentai dažniau naudoja ausinukus siekiant blokuoti išorinius nepageidaujamus garsus ir suteiktų kontroliuojama garsų foną, kuris nekreipia dėmesio ir galimai padėtų dar labiau pasinerti į darbą [1]. Iš socialinės perspektyvos, ausinių dėvėjimas neverbališkai kitiems praneša, kad esame susikoncentravę į darbą, todėl sumažėja pertraukinėjimo ar nepageidaujamų pokalbių tikimybė. Prisipažinsiu, net dabar, rašydama šį tekstą, klausausi muzikos. Nors esu įvairių muzikos stilių mėgėja ir mėgstu ieškoti naujų perliukų, tačiau pagrindinė priežastis yra, kad ji man padeda susikaupti. Kaip taip gali būti?
Smegenys ir koncentracija
Klausantis muzikos suaktyvėja kelios smegenų sritys, įskaitant klausos žievę, prefrontalinę žievę, susijusią su dėmesiu ir kognityvine kontrole, bei limbinę sistemą, atsakingą už emocijų apdorojimą [3]. Muzikos gebėjimas suaktyvinti šias smegenų sritis gali pagerinti smegenų veiklą, įskaitant garso apdorojimą, atmintį ir emocinį suvokimą. Tyrimai teigia, kad klausytis mėgstamo žanro muzikos padeda atliekant kognityvines užduotis ir padėti susikoncentruoti [1][4]. Muzika padeda sutelkti dėmesį ir susikaupti, nes sumažina dėmesį blaškančius veiksnius ir pagerina nuotaiką, didina būdrumą ir susikaupimą [2]. Tam padeda kontroliuojamas bei pastovus garsinis fonas – kadangi smegenys neturi nuolat prisitaikyti prie naujų garsų, tad dėmesys nėra išblaškytas.
„Flow state“
„Flow“ būsena, kaip apibrėžia APA (Amerikos Psichologijos Asociacija), yra žmogaus įgūdžių ir užduoties reikalavimų pusiausvyra, kai vidinė motyvacija pasiekia aukščiausią lygį. Šioje būsenoje žmogus praranda savimonę ir laiko pojūtį, jaučia visišką kontrolę, veikia be pastangų ir yra maksimaliai susitelkęs į esamą momentą [7].
Mokslininkai sukūrė sistemas, leidžiančias tirti šią būseną laboratorinėmis sąlygomis. Tyrimuose analizuotos specifinės muzikos savybės, kurios padeda patekti į „Flow“ būseną arba iš jos išeiti atliekant užduotis. Pastebėta, kad žingsniniai judesiai ir pasikartojančios sekos palengvina įėjimą į šią būseną, o atsiskyrę judesiai ir nepastovus ritmas skatina iš jos išeiti [5]. Goldsmito universitete atliktas tyrimas parodė, kad muzikantų smegenų reakcijos į „Flow“ būseną keičiasi teigiama linkme. Ypač išaugo smegenų aktyvumas alfa ir beta dažnių juostose priekinėse smegenų srityse [6].
Pabaigai
Taigi, galime prieiti prie išvados jog muzikos poveikis dėmesiui priklauso nuo daug veiksnių – individualių žmogaus savybių, atliekamos užduoties bei pačios muzikos charakteristikos.
Tokiems kaip aš, muzika padeda susikoncentruoti, nes klausosi muzikos kurios ritmus gerai pažįsta ir juos nuspėja, tačiau nebūtinai visi su tuo sutiks. Dar dažnai žmonės mėgsta mokytis tyloje, nes bendrai yra mažai dėmesį nukreipiančių stimulų, o muzikos impulsai jiems yra per chaotiški.
Galų gale, kiekvienas žmogus turi atrasti, kokia aplinka jam yra palankiausia – ar tai visiška tyla, ar subtilus foninis garsas, ar mėgstama melodija, lydinti produktyvioje dienoje.
Teksto autorė: Martyna Koržovaitė
Literatūros sąrašas:
1. Kheradmand, D., & Kheradmand, D. (2023). Music Enhances Focus and Concentration Music Enhances Focus and Concentration Music enhances focus and concentration. https://digitalscholarship.unlv.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1174&context=durep_posters
2. Christopher, E. A., & Shelton, J. T. (2017). Individual differences in working memory predict the effect of music on student performance. Journal of Applied Research in Memory and Cognition, 6(2), 167–173. https://doi-org.ezproxy.vdu.lt:2443/10.1016/j.jarmac.2017.01.012
3.Roden, I., Könen, T., Bongard, S., Frankenberg, E., Friedrich, E. K., & Kreutz, G. (2014). Effects of Music Training on Attention, Processing Speed and Cognitive Music Abilities-Findings from a Longitudinal Study. Applied Cognitive Psychology, 28(4), 545–557. https://doi.org/10.1002/acp.3034
4. Sound Health. (2024, June 17). NIH News in Health. https://newsinhealth.nih.gov/2018/01/sound-health
5. Zielke, J., Anglada-Tort, M., & Berger, J. (2023). Inducing and disrupting flow during music performance. Frontiers in psychology, 14, 1187153. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2023.1187153
6. Tan, J., Di Bernardi Luft, C., & Bhattacharya, J. (2023). The After-Glow of Flow: Neural Correlates of Flow in Musicians. Creativity Research Journal, 36(3), 469–490. https://doi.org/10.1080/10400419.2023.2277042
7. APA. (2025). APA Dictionary of Psychology. Apa.org. https://dictionary.apa.org/flow