Tiek mokslinėje literatūroje, tiek kasdienėje kalboje nerimas ir baimė dažnai maišomi tarpusavyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesvarbu – juk abi emocijos susijusios su grėsmės pojūčiu ir nemaloniais fiziologiniais simptomais. Tačiau šių emocijų atskyrimas yra svarbus tiek asmeniniame, tiek moksliniame kontekste. Suprasdami skirtumus, galime tiksliau atpažinti savo emocijas, taikyti tinkamesnes jų reguliavimo strategijas ir net geriau suprasti psichikos sutrikimų mechanizmus. Tad kuo tiksliau šios emocijos skiriasi ir kuo šis skirtumas yra svarbus?
Mokslinėje literatūroje baimė apibūdinama kaip neigiama emocinė reakcija į aiškiai suvokiamus, konkrečius įvykius ar tiesiogines grėsmes. Tuo tarpu nerimas siejamas su neapibrėžtomis, tikėtinomis, bet nebūtinai realiai įvyksiančiomis grėsmėmis arba dirgikliais, kurie sukelia budrumą ir emocinį susijaudinimą [1]. Paprasčiau tariant, baimę jaučiame, kai susiduriame su realia, fizine grėsme, o nerimą – kai grėsmė yra psichologinė ir nėra aišku, ar ji iš tiesų įvyks. Pavyzdžiui, socialinis nerimas gali pasireikšti neramumu dėl to, kaip mus vertina kiti – žmogus gali bijoti, kad aplinkiniai iš jo juoksis, nors nėra tiksliai žinoma, ar taip iš tiesų nutiks, dėl to jis gali vengti viešojo kalbėjimo ar įvairių socialinių situacijų.
Kodėl nerimas ir baimė skiriasi? Visų pirma, jas reguliuoja skirtingos smegenų sritys. Tyrimai rodo, kad nerimas yra labiau susijęs su septohipokampinės sistemos aktyvacija [2]. Kadangi hipokampas atsakingas už atmintį, mokymąsi ir emocijų reguliavimą, jis padeda įvertinti, ar grėsmė yra reali. Dėl to nerimo reakcija yra labiau sąmoningesnė ir lėtesnė. Tuo tarpu baimė glaudžiau susijusi su migdoliniu kūnu – smegenų struktūra, kuri atsakinga už organizmo apsaugą pavojaus akivaizdoje [3]. Skirtingai nei hipokampas, migdolas nesvarsto, ar grėsmė tikra, ar įsivaizduojama – jis tiesiog aktyvuoja „kovok, bėk arba sustink“ reakciją. Dėl to baimės atsakas yra greitas, instinktyvus ir orientuotas į išgyvenimą. Vis dėlto, nors mokslininkai skiria baimės ir nerimo sistemas anatomiškai, realiame gyvenime šios emocijos dažnai persipina, ypač susidūrus su didelėmis grėsmėmis [4].
Kadangi skiriasi nerimo ir baimės „namai”, t.y., smegenų sritys, atsakingos už šias emocijas, šiek tiek skiriasi ir reakcijos, kuriomis baimė ir nerimas pasireiškia. Baimės emocija yra staigi, orientuota į greitą reagavimą ir išgyvenimą, todėl patiriant baimę kūnas mobilizuojasi ir pasiruošia grėsmei – padidėja širdies susitraukimų dažnis, sumažėja virškinimo veikla, žmogus pradeda greitai ir negiliai kvėpuoti, susitraukia raumenys, ypač galūnėse, jei netyčia prireiktų bėgti ar kautis. Nerimas yra kiek mažiau apibrėžta ir labiau į tolimąją perspektyvą nukreipta emocija, todėl ir išraiškos, nerimą jaučiant ilga laiką, yra labiau chroninės – nuolatinis nuovargis ir raumenų įtampa, galima nemiga, virškinimo problemos, pasunkėjęs kvėpavimas, galvos svaigimas [2,3].
Nepaisant bandymų nerimą ir baimę atskirti, negalima paneigti jų sąsajos. Baimė gali daryti didelę įtaką nerimui – pavyzdžiui, jums einant tamsia gatve jus išgąsdino prabėgantis katinas. Jūsų hipokampas įsiminė šį momentinį išgąstį, įsiminė kontekstą, kuriame jis įvyko ir kitą kartą einant tamsia gatve gali kilti nerimas – jog vėl kažkas jus išgąsdins.
Svarbu žinoti tai, kad tiek nerimas, tiek baimė, nors yra nemalonios, tačiau itin reikalingos emocijos – jos saugo ir paruošia žmogaus organizmą įvairiausioms įmanomoms grėsmėms, todėl jų vengti ar atsikratyti nevertėtų. Tačiau jei jaučiate, kad baimės ar nerimo jausmas yra itin intensyvus ir su juo darosi sunku susitvarkyti, vertėtų apmąstyti galimybę kreiptis pas specialistus.
Teksto autorė: Paulina Dalbokaitė
Literatūros sąrašas:
- Vythilingam M, Heim C, Newport J, Miller AH, Anderson E, Bronen R, et al. Childhood Trauma Associated With Smaller Hippocampal Volume in Women With Major Depression. American Journal of Psychiatry. 2002 Dec;159(12):2072–80.
- Gray JA. The Neuropsychology of Anxiety. Issues in Mental Health Nursing. 1985 Jan;7(1-4):201–28.
- Larson CL, Schaefer HS, Siegle GJ, Jackson CAB, Anderle MJ, Davidson RJ. Fear Is Fast in Phobic Individuals: Amygdala Activation in Response to Fear-Relevant Stimuli. Biological Psychiatry. 2006 Aug;60(4):410–7.
- Fischer K. The Jossey-Bass reader on the brain and learning [Internet]. CiNii Books. Jossey-Bass; 2023 [cited 2025 Feb 16]. Available from: http://ci.nii.ac.jp/ncid/BB14622484