Nėštumo, gimdymo bei postnatalinis (t.y. po gimdymo) laikotarpiai, nors dažnai sutinkami su daug džiaugsmo, pasižymi aukštu streso lygiu [5]. Remiantis Yonkers ir kitų [8] tyrimu, nėštumo periode padidėja pažeidžiamumas didžiosios depresijos sutrikimui ar jo atkryčiui. Tai yra svarbu dėl tos priežasties, jog 90% suicido aukų turi diagnozuotą psichikos sutrikimą, o pastaroji liga nėra išimtis, nes pasižymi išaugusia rizika savižudybei ar bandymui užbaigti gyvenimą [1]. Nors bendrai motinų suicidas yra pakankamai retas įvykis – pasaulio mastu tikimybė, jog nėščioji įvykdys savižudybę yra 680 iš 100 tūkst. [7], tačiau Europoje motinų suicidas buvo identifikuota kaip viena iš dažniausių gimdyvės mirties priežasčių [3]. Tokio elgesio pretekstas varijuoja.
Tyrime atliktame De Backer ir kitų [2], kuriuo siekta išanalizuoti patirtis ir suprasti elgesio priežastis gimdyvių, bandžiusių perinataliniu (t.y. periode nuo pilnos 22 nėštumo savaitės iki 28 dienos po gimdymo) metu nusižudyti, buvo rasti trys pagrindiniai motyvai. Pirmasis – traumos ir sunkumai – apėmė sukrečiančius įvykius ir gyvenimo iššūkius, su kuriais moteris susidūrė prieš nėštumą ar jo metu: smurtą artimoje aplinkoje, persileidimą, mylimo žmogaus savižudybę ar asmenines/šeimos istorijoje pasikartojančias psichikos sveikatos problemas (pavyzdžiui, pogimdyvinę psichozę). Kitas tyrime rastas į suicidą pastumiantis veiksnys buvo nusivylimas motinyste. Tai atskleidė disonansą, atsiradusį tarp to, kaip moterys įsivaizdavo gimdymą, buvimą mama ir realybės, kurioje atsidūrė. Toks ryškus skirtumas tik pablogino psichinę gimdyvių savijautą, kas ilgainiui privedė prie trečiojo motyvo – bejėgiškumo ir nevilties – būsenų, kurios yra pasekmė sukauptų stresorių ir pojūčio, kad nėra tinkamos išeities iš dabartinės situacijos. Todėl dažnai vienintelį kelią, kurį matydavo motinos, tai suicidas [2].
Be to, Gentile [4] teigimu, moterys, kurios yra patyrusios neplanuotą nėštumą (nutrauktą atlikus dirbtinį abortą), priklausomos nuo nelegalių narkotikų ir (arba) alkoholio, neturi veiksmingo psichosocialinio palaikymo ar yra patyrusios seksualinio smurto epizodus, tapusios mamomis yra ypač pažeidžiamos ir linkusios į savižudybę. Dėl to veiksniai kaip sutrikęs motinos–kūdikio ryšys, neapykantos jausmas motinystei, neatitikimas tarp motinos vilčių bei jos išgyvenamos realybės, turėtų būti kaip įmanoma anksčiau identifikuoti ir jautriai nagrinėjami, norint išvengti tolimesnių savijautos komplikacijų. Šiuo pagrindu svarbų darbą atlieka sveikatos specialistai, kurie turėtų būti tinkamai apmokyti ir suprasti, kaip galima paremti ir padėti gimdyvėms suvokti visokeriopai gyvenimą pakeičiantį įvykį [2]. Pastarasis aspektas buvo paliestas ir 9-ojoje Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencijoje Dr. Eglės Mažulytės–Rašytinės [6] pranešime apie Lietuvoje gimdžiusių moterų psichikos sveikatą po gimdymo ir jų suicidiškumą, kuriame akcentuotas gimdyvių informavimas ligoninėje apie pogimdyvinę depresiją (PD). Buvo pastebėta, jog apie puse pagimdžiusių moterų 2022–2023 metais dažniausiai gaudavo tik rašytinę informaciją (pavyzdžiui, lankstinuką), tai nėra pakankamai veiksmingas būdas supažindinti mamas su naujojo gyvenimo ypatumais. Nors ryšių tarp gimdyvių informuotumo apie PD ir patiriamų PD simptomų atpažinimo neaptikta, negalima teigti, jog motinoms skirtų apmokymų, patarimų nebuvimas visiškai neturi įtakos streso lygiui ar bendrai savijautai po gimdymo. Tad ne tik raštiškų, bet ir verbalių žinių suteikimas vis tiek yra svarbus faktorius sklandesniam įsiliejimui į gyvenimą su naujuoju šeimos nariu. Taip pat pastebėtina, jog nors ketvirtadalis gimdžiusių galimai turi pogimdyminę depresiją (PD), reikšmingų sąsajų tarp PD ir minčių apie savižudybę nėra. Iš tiesų, dažnesnės mintys apie suicidą po gimdymo yra susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi bei atlikta Cezario pjūvio operacija [6].
Apibendrintai, nors gimdyvių savižudybė nėra dažnas įvykis, tai sritis, kuri reikalauja platesnių tyrimų, nes apima kelis etapus – nuo minčių apie savižudybę, planų, ketinimų, mėginimų nusižudyti iki suicido įvykdymo. Tam svarbu suprasti ankstesnių traumų ir gyvenimo sunkumų poveikį nėštumui ir pogimdyviniam laikotarpiui. Taip pat, akcentuoti klinikinėje praktikoje ir sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų vaidmenį gimdyvės savijautai bei atidumą įspėjamiesiems ženklams, kurie galėtų padėti laiku nustatyti riziką ir inicijuoti prasmingą pagalbą, siekiant pagerinti priežiūrą ir užkirsti kelią ateities motinų savižudybėms.
Iniciatyvos/pagalba mamoms: „Kalba mamos“, „Auganti šeima“, „Motherhood is sexy“ bei Pogimdyminės depresijos centras.
Teksto autorė: Patricija Pocytė
Literatūros sąrašas:
1. Beautrais AL, Joyce PR, Mulder RT, Fergusson DM, Deavoll BJ, Nightingale SK. Prevalence and comorbidity of mental disorders in persons making serious suicide attempts: a case-control study. The American journal of psychiatry. 1996 Aug;153(8):1009–14. https://doi.org/10.1176/ajp.153.8.1009
2. De Backer K, Pali A, Challacombe FL, Hildersley R, Newburn M, Silverio SA, Sandall J, Howard LM, Easter A. Women’s experiences of attempted suicide in the perinatal period (ASPEN-study) – a qualitative study. BMC psychiatry. 2024;24:255. https://doi.org/10.1186/s12888-024-05686-3
3. Diguisto C, Saucedo M, Kallianidis A, Bloemenkamp K, Bodker B, Buoncristiano M, Donati S, Gissler M, Johansen M, Knight M, et al. Maternal mortality in eight European countries with enhanced surveillance systems: descriptive population-based study. BMJ (Clinical research ed.). 2022;379:e070621. https://doi.org/10.1136/bmj-2022-070621
4. Gentile S. Suicidal mothers. Journal of injury & violence research. 2011 Jul;3(2):90–7. https://doi.org/10.5249/jivr.v3i2.98
5. Howard LM, Khalifeh H. Perinatal mental health: a review of progress and challenges. World Psychiatry: official journal of the World Psychiatric. 2020;19:313–27. https://doi.org/10.1002/wps.20769
6. Mažulytė-Rašytinė E. Pastaraisiais metais Lietuvoje gimdžiusių moterų psichikos sveikata po gimdymo ir suicidiškumas. Pristatytas 9-ojoje Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencijoje; 2024 m. lapkričio 22 d.; Vilnius, Lietuva
7. Rao WW, Yang Y, Ma TJ, Zhang Q, Ungvari GS, Hall BJ, Xiang YT. Worldwide prevalence of suicide attempt in pregnant and postpartum women: a meta-analysis of observational studies. Social psychiatry and psychiatric epidemiology. 2021;56(5):711–20. https://doi.org/10.1007/s00127-020-01975-w
8. Yonkers KA, Wisner KL, Stowe Z, Leibenluft E, Cohen L, Miller L, et al. Management of bipolar disorder during pregnancy and postpartum period. American journal of psychiatry. 2004 Apr;161(4):608–20. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.161.4.608