Kiek kartų per savaitę pasirenkate serialo žiūrėjimą vietoj vadovėlio, mokslinių straipsnių ar kursinės medžiagos studijavimo? Kiek kartų sakote sau, kad užduoties pridavimo data dar toli ir einate užsiimti malonesne veikla? Kai egzaminai jau mina ant kojų, kaip dažnai prisimenate, kad reikia susitvarkyti seniai netvarkytą spintą ar plauti indus? Jeigu bent į vieną iš klausimų atsakei ,,taip“, nesijausk vienišas, esi vienas iš 80% su akademiniu atidėliojimu vargstančių studentų [3].
Atidėliojimas (angl. procrastination) – iracionalus užduočių atidėliojimas vėlesniam laikui [4]. Tiesa, neretam studentui žodžio ,,akademinis atidėliojimas“, ,,prokrastinacija“ sąvokos nėra naujos. Daugelis žino, kad atidėlioja nemalonius darbus vėlesniam laukui ir nuspėja, kad vėliau skųsis laiko stygiumi bei gailėsis, kad nepradėjo anksčiau, tačiau pabėgti nuo nuolatinio atidėliojimo spąstų sunku.
Jei dar nenusibodo skaityti ir jūsų dėmesio nepatraukė malonesnė veikla, štai kelios mokslinių tyrimų patikrintos strategijos, galinčios padėti tau ,,griebti jautį už ragų“ ir neatidėlioti darbų iki paskutinės dienos:
- Sąmoningumas. Akademinio atidėliojimo įveikimo paslaptis visų pirma slypi prokrastinacijos priežastyje. Surask noro atidėlioti šaknis, galbūt jos slypi baimėje, tikėjime, kad nesi kompetentingas atlikti užduotį, galbūt tave stabdo perfekcionizmas ar užduoties atlikimo struktūros trūkumas. Tyrimai rodo, kad lengviau išlikti motyvuotam, jei pažįsti save ir supranti, kodėl vis kyla noras atidėlioti [5].
- Dienotvarkė. Ne paslaptis, kad žiūrint į ilgus darbų sąrašus ima purtyti nuo baimės, o tai skatina jų įgyvendinimo atidėliojimą. Susidaryk realistišką planą, dideles užduotis padalink į mažesnes užduotėles. Nepamiršk palikti laiko maloniems užsiėmimams, kurie gali būti kaip apdovanojimas už suplanuotų darbų įvykdymą [5].
- „Jeigu – tada“ technika. Tyrimai rodo, kad ė, noras daryti malonią veiklą gali tapti įrankiu, padėsiančiu siekti tikslo. Pavyzdžiui, jei norite baigti rašyti esė, galite išsikelti sąlygą: ,,Jeigu įsijungsiu kompiuterį, pirmas 20 minučių prisėsiu rašyti esė.“ Tokiu būdu kontroliuojate ketinimą rašyti esė, priskirdami jį konkrečiai situacijai [6].
- Socialinė motyvacija. Tyrimas atliktas su Slovakijos universiteto studentais parodė, kad jaunimas mažiau atidėlioja, jei dirba kartu su kitais. Šis būdas ypač efektyvus, jei su draugais darote tokią pačią ar panašią užduotį. Motyvaciją tokiu būdu skatina pasidalinimas žiniomis, palyginimas savo darbo progreso su draugais, taip gaunant socialinį paskatinimą neatidėlioti ir pabaigti užduotį [4].
- Pozityvus požiūris į užduotį. Optimizmo, negatyvaus mąstymo mažinimas ir saviveiksmingumo stiprinimas yra pamatas užtikrinantis užduočių ir pareigų įvykdymą. Tyrimai rodo, kad motyvaciją mokytis kelia studento užtikrintumas, kad užduotį pavyks atlikti [4].
- Motyvacijos pateisinimas. Paklausk savęs, kodėl tau svarbu pasiekti išsikeltą rezultatą. Svarbu, kad šios priežastys būtų konstruktyvios ir keltų pozityvias emocijas ir skatintų produktyvų elgesį. Motyvacija kylanti iš nesėkmės baimės, nerimo nuvilti tėvus ar noro būti geriausiu kurse lydi į nemalonias mintis, neigiamas emocijas ir destruktyvų elgesį. Bandydami spėti, ko iš jūsų tikisi kiti, savo tikslus paverčiate pareigomis, taip skatindami atidėliojimą [5].
- 2 minučių taisyklė. Knygoje ,,Atominiai įpročiai“ autorius James Clear siūlo naujus įpročius formuoti palaipsniui. Pavyzdžiui, jei nori pradėti egzaminui ruoštis anksčiau, kiekvieną vakarą paskaityti kurso medžiagą, bet, jei žinai, kad atidėliosi, pastudijuok kurso medžiagą 2 minutes arba perskaityk vieną vadovėlio puslapį. J. Clear teigimu, ši strategija palengvina įpročių formavimąsi, nes ši taisyklė suformuoja įprotį, kurį vėliau galima tobulinti. Prisiversti mokytis 2 minutes neatrodo taip baisu ir formuoja įprotį pradėti mokytis kiekvieną vakarą [1].
- “Pomodoro” technika. Ši strategija siūlo sukurti mokymosi planą ir laiką padalinti intervalais. Mokytis 25 minutes, tada 5 minutes pailsėti, vėliau kartoti šį procesą. Tyrimai rodo, kad šio metodo naudojimas sumažino akademinę prokrastinaciją tarp studentų rašančių baigiamuosius studijų darbus. Taigi “Pomodoro” technika skatina koncentraciją ir studentų produktyvumą [2].
Svarbu prisiminti, kad prokrastinacijos įveikimas yra procesas, reikalaujantis laiko ir pastangų. Būkite kantrūs su savimi ir nepasiduokite, jei iš karto nepavyksta. Išbandykite įvairius metodus ir atraskite tuos, kurie geriausiai tinka jums.
Teksto autorė: Mintautė Vizgaudaitė
Literatūros sąrašas:
- Clear, J. (2018). Atomic Habits: An easy & proven way to build good habits & break bad ones. https://catalog.umj.ac.id/index.php?p=show_detail&id=62390
- Fauzen, A., Aniyatussaidah. (2024). Literature review: the application of the pomodoro technique to reduce academic procrastination levels among students in completing thesis. International Conference of Bunga Bangsa. (n.d.). https://journal.epublish.id/index.php/icobba/
- González-Brignardello, M. P., Paniagua, A. S., & López-González, M. Á. (2023). Academic Procrastination in Children and Adolescents: A scoping review. Children, 10(6), 1016. https://doi.org/10.3390/children10061016
- Nábělková, E., & Ratkovská, J. (2015). Academic procrastination and factors contributing to its overcoming. The New Educational Review, 39(1), 107–118. https://doi.org/10.15804/tner.2015.39.1.09
- Dr Thangavel.V, & Munda, X. (2024, June 18). Research-based strategies to Combat procrastination. https://doi.org/10.13140/RG.2.2.36331.14889
- Wieber, F., & Gollwitzer, P. M. (2010). Overcoming Procrastination through Planning. In Oxford University Press eBooks (pp. 185 205). https://doi.org/10.1093/acprof:oso/9780195376685.003.0011