Tikriausiai ne vieną kartą skaitant apie kelyje įvykusį autoįvykį, iškėlėme įvairius su įvykiu susijusius klausimus, tačiau ar kada kėlėme klausimus, kaip eismo įvykius ar apskritai eismo ypatumus aiškina ir vertina psichologai? Apie Eismo psichologiją Lietuvoje, apie vykdomus tyrimus ir Lietuvos vairuotojų ypatumus kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros Eismo psichologijos tyrėjų komandos narėmis prof. dr. Aukse Endriulaitiene, doc. dr. Laura Šeibokaite ir dr. Rasa Markšaityte.
VDU Eismo psichologijos tyrėjų komanda jau daugiau nei dešimtmetį atlieka įvairius Eismo psichologijos tyrimus Lietuvoje, aktyviai bendradarbiauja su užsienio šalių mokslininkais, yra išleidusi ne vieną mokslinį straipsnį Lietuvos ar užsienio žurnaluose ir mokslo leidinį (LiPSA „Facebook“ paskyroje jau dalinomės žiniomis apie tyrėjų komandos išleistą mokslo studiją „Pradedančiųjų vairuotojų psichologinės charakteristikos ir jų svarba kelių eismo taisyklių pažeidimams“).
Šią sritį atradom kaip ir visi jauni mokslininkai
Tyrėjos pasakoja, jog nepaisant to, kad Lietuvoje nėra ruošiami Eismo psichologijos specialistai, šią sritį atrado kaip ir visi jauni mokslininkai. „Eismo psichologiją atradom, kaip ir visi jauni mokslininkai. Visos tuo metu dirbom psichologijos srityje, kuri nagrinėja žmonių probleminį elgesį. Aš dirbau rizikingo elgesio ir rizikingų sprendimų tematikoje, Laura tyrinėjo paauglių ir jaunų žmonių probleminį elgesį. Tad šie moksliniai klausimai nebuvo labai toli nuo eismo psichologijos. Apskritai, kai pradėjome domėtis šia sritimi, situacija Lietuvos keliuose buvo labai prasta. Tuo metu Lietuva buvo pirma Europoje pagal žuvusiųjų skaičių keliuose, žiniasklaida rašė apie „karą keliuose“. Atkreipėm dėmesį, kad nekalbama apie sistemines pastangas siekiant išspręsti problemą, apie skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą, apie tai, kad problema ne tik inžinierinė, bet ir psichologinė. O kadangi dar sulaukėm palaikymo ir paskatinimo iš aplinkos, ir ne tik iš psichologų, tad mes šia niša dar labiau susidomėjom“ – pasakoja prof. dr. Auksė Endriulaitienė.
Kolegę papildydama doc. dr. Laura Šeibokaitė teigia: „Iš tiesų, Lietuvoje tuo metu su eismo psichologija nebuvo nieko daroma, aplinkiniams atrodė, kad čia nėra psichologijos. Visgi manėm kitaip – atrodė, kad tai gali būti vieta, kur mes galim pateikti vertingų žinių. Tačiau, kai pradėjom apie tai kalbėti dar 2007 m., pamatėm, kad pasaulis jau nuėjęs labai toli su šios srities tyrimais. Aišku iš karto „nepuolėm“ į eismo psichologiją, bet kuo ilgiau buvom joje, tuo labiau atrodė, kad tai yra niša, kurioje galima padaryti vertingų dalykų ne tik mokslo prasme, bet ir praktine“ – Laura Šeibokaitė.
Komandos narė dr. Rasa Markšaitytė teigia, kad jos „atsiradimas“ šioje psichologijos srityje yra šiek tiek „buitiškesnis“ nei kolegių, kadangi daugiausiai prie to prisidėjo jos artimos aplinkos žmonių raginimai ir palaikymas. „Mano istorija turbūt pati „buitiškiausia“ – nuėjau su kompanija. Visų pirma, tai paskatino tėtis, kurio paties karjera transporto srityje. Pačioje pradžioje į šį paskatinimą nekreipiau daug dėmesio. Visgi vėliau apie tai užsiminiau porai kolegių, kurios taip pat išreiškė paskatinimą, palaikymą ir susidomėjimą. Tad taip ir atsitiko, toks „buitiškas pastūmėjimas“ – savo patirtimi dalinasi dr. Rasa Markšaitytė. Visos mokslininkės pasakoja, kad daugiau ne dešimtmetį jų susidomėjimą eismo psichologija skatina ne tik problemos aktualumas, bet ir jaučiamas komandos narių bei aplinkinių palaikymas.
Jaunų vairuotojų charakteristikos ir pavojaus suvokimas
Pašnekovės dalinasi, jog nuo pačių pirmųjų savo tyrimų bene daugiausiai laiko skyrė jaunų vairuotojų charakteristikoms tirti. Dabar iš lėto „prisijaukina“ ir naują sritį – pavojaus kelyje suvokimą. „Pati svarbiausia mūsų mokslinės veiklos dalis yra jaunų vairuotojų charakteristikų, kurios prisideda prie rizikingo vairavimo, tyrinėjimas. Kitaip sakant, mes bandom paaiškinti, kodėl jauni vairuotojai yra linkę vairuoti rizikingai. Kodėl dėmesį skiriam jauniems vairuotojams? Kai mes pradėjom domėtis eismo psichologija, statistika rodė, kad jauni vairuotojai dažniausiai buvo prasižengiantys. Ir šiuo metu statistika rodo panašias tendencijas – apie ¼ nepatyrusių vairuotojų padaro nesužengimų. Remdamosis statistika „atsispyrėme“ ir jau daugiau nei dešimtmetį tęsiame jaunų vairuotojų tyrinėjimus, ir iš tiesų jau daug padarėme.“ – apie savo tyrimus pasakoja doc. dr. Laura Šeibokaitė. Dr. Rasa Markštaitytė priduria, jog: „Apskritai dėmesį tiek eismo psichologijai, tiek jaunų vairuotojų tyrinėjimui palaiko tai, kad psichologiniai dalykai ne taip greitai keičiasi, todėl nuoseklus tyrinėjimas tampa labiau vertingas.“
Nauja tema, su kuria dar visai nesenai pradėjo dirba komanda yra pavojaus kelyje suvokimas, kuris yra vertinamas kaip perspektyvesnė sritis. Šio reiškinio tyrimai turi didesnes praktinio pritaikymo galimybes, o gaunami rezultatai gali būti naudingi vairuotojų mokymui. „Labiausiai dabar tyrinėjame pavojaus suvokimą ir tai labai perspektyvi sritis. Lyginant asmenybės charakteristikų ir pavojaus suvokimo tyrimus galime sakyti, kad nors asmenybę tirti psichologams yra paprasčiau, gautus rezultatus pritaikyti ar ką nors pakeisti yra itin sunku. Tuo tarpu pavojaus kelyje suvokimas, nors ir yra sunkiau tiriamas, tačiau tyrimų rezultatai lengviau suprantami vairuotojams ir pritaikomi praktikoje.“ – apie naują mokslinių tyrimų sritį pasakoja prof. dr. Auksė Endriulaitienė.
Lietuvos ir užsienio vairuotojai nesiskiria
Įvairiose psichologijos srityse daug dėmesio yra skiriama asmenybės savybių tyrimams, nes tarsi asmenybės savybės ir jų tyrinėjimas yra psichologijos pagrindas. Anot pašnekovių, remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatų duomenimis, į rizikingą vairavimą linkusio asmens profilį galime sudaryti iš kelių pagrindinių charakteristikų:
- Agresyvumas, kaip atskira asmenybės savybė;
- Įspūdžių siekimas;
- Impulsyvumas;
- Neurotiškumas.
Užsienio tyrimų rezultatai šiek tiek papildo sudarytą profilį. „Mes rečiau tyrinėjam, bet kitų mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad jauniems žmonėms svarbus suvokiamas bendraamžių spaudimas arba pasidavimas bendraamžių įtakai elgtis rizikingai, taip pat pasitikėjimas savo vairavimo gebėjimais arba savo gebėjimų pervertinimas.“ – pasakoja doc. dr. Laura Šeibokaitė. Tuo tarpu kalbant ne tik apie psichologines charakteristikas, dr. Rasa Markšaitytė išskiria tai, kad į rizikingą vairavimą labiau linkę jauni vyrai: „Bet nepaisant šių psichologinių charakteristikų, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, dažniau rizikingai vairuoja jauni vairuotojai vyrai.“
Vis dėlto, pašnekovių nuomone, toks sudarytas į rizikingą vairavimą linkusių asmenų profilis nėra naujiena lyginant su kitomis pasaulio šalimis. „Mūsų turimi tarptautiniai duomenys labai ryškių skirtumų neatskleidžia. Lyginant ne tik asmenines charakteristikas, bet ir vairavimo kultūrą, Lietuva nežymiai skiriasi nuo tokių šalių kaip Vokietija ar Turkija“ – Lietuvos ir užsienio šalių vairuotojus lygina prof. dr. Auksė Endriulaitienė. Tuo tarpu dr. Rasos Markšaitytės nuomone, vairuotojų skirtumus greičiausiai lemia techniniai ir socialiniai skirtumai. „Iš tikrųjų vairuotojų elgesį daug lemia ir turima infrastruktūra bei šalyje vyraujančios įvairios socialinės normos. Bet ir šie skirtumai greičiausiai nėra esminiai lyginant Lietuvos ir užsienio šalių vairuotojus. Daugiau rizikingą vairavimą lemia individualūs skirtumai“ – apie Lietuvos ir užsienio vairuotojų skirtumus pasakoja dr. Rasa Markšaitytė.
Per 10 metų prikauptų žinių reikia ne visiems
Ilgus metus tyrinėdama Lietuvos vairuotojus ir jų psichologinius ypatumus, VDU Eismo psichologijos komanda ne kartą bendradarbiavo su kitomis organizacijomis. Pavyzdžiui, su viena privačia kompanija bendradarbiavo kuriant interaktyvią eismo saugumo mokymo programą vaikams, o su valstybine įmone „Regitra“, bendradarbiavimo patirtis yra viena geriausių. Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovės, komandos sukauptų žinių reikia ne visiems. „Mes net nekalbam apie darbą su LR Seimu ar Ministerijomis, nes mūsų ten nėra. Mūsų šios institucijos nėra pastebėjusios, iš kitos pusės, mūsų asmenybės struktūra turbūt yra ne tokia, kad verstumės per galvą, siūlytumėm savo žinias kitiems, nepaisant jų reikalingumo. O ir mūsų, kaip mokslininkių, niekada niekas nemokė advokatauti ir aršiai atstovauti savo poziciją ar idėjas politiniame lygmenyje. Mes esam labiau mokslininkės, mus labiau žavi mokslinė tyrimų dalis, o ne politinė. Vis dėlto, turim ir sau prisiimti atsakomybę, kad ne visuomet savo idėjas ar rezultatus garsiname ir siūlome politikams.“ – apie Eismo psichologijos žinių poreikį valstybinėms įmonėms pasakoja doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Pašnekovių nuomone, situacija, jog socialinių sričių ekspertai (tame tarpe ir Eismo psichologijos atstovai) nėra įtraukiami į įvairių sprendimų priėmimą, yra nulemta tiek sprendimus priimančių asmenų, tiek bendrai pačios sistemos: „Eismo saugumo srityje, ten kur dirba sprendimų priėmėjai, vyrauja labiau techninis ar inžinerinis požiūris ir mąstymas, tad dažnai sunku suvokti, kad eismo problemos turi būti sprendžiamos remiantis ir socialine bei psichologine perspektyva. Vis tik panaši situacija egzistuoja ir kitose srityse, tad atrodo, kad galima tik retoriškai paklausti „Ką jau padarysi?“ – teigia dr. Rasa Markšaitytė.
Tuo tarpu prof. dr. Auksė Endriulaitienė kritiškiau vertina bendradarbiavimo su institucijomis nebuvimą ir teigia, kad mokslininko darbas yra tirti ir publikuoti tyrimų rezultatus. „Tie, kam rūpi ar įdomu – tiek mus, tiek skelbiamus rezultatus randa. Tie, su kuriais bendradarbiaujame ar esame bendradarbiavę anksčiau, patys mus susirado, o abipusis interesas paskatino sėkmingesnius rezultatus.“ – savo įžvalgomis apie Eismo psichologų poreikį dalinasi prof. dr. Auksė Endriulaitienė.
Neaiškus naudojamų priemonių efektyvumas, o baudos veikia ne visiems
Nors kovai su kelių eismo taisyklių pažeidėjais yra taikoma nemažai skirtingų priemonių, naudojamų priemonių efektyvumas kelia klausimų . Pašnekovių teigimu, šiuo metu niekas negali tiksliai pasakyti, kiek skirtingos priemonės yra efektyvios, nes niekas nevykdo sistemingų matavimų. „Šiuo metu statistika yra Lietuvos naudai. Per tuos ilgus metus pavyko reikšmingai sumažinti pažeidimų ir žuvusiųjų keliuose skaičių, tad galime sakyti, kad taikomos priemonės iš principo yra veiksmingos. Vis dėlto, atskirų priemonių efektyvumo statistika neatskleidžia, sistemingi įvairių taikomų priemonių efektyvumo matavimai nėra atliekami, todėl labai sunku sakyti, kuri priemonė yra tikrai veiksminga, o kuri ne. Šiuo atveju tinkamesnis klausimas – ne „ar priemonės yra efektyvios“, o „ar tą efektyvumą pavyksta panaudoti“?“ – apie priemonių, skirtų mažinti kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių, efektyvumą pasakoja doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Prof. dr. Auksė Endriulaitienė pabrėžia, kad kalbant apie priemonių efektyvumą, labai svarbu integruoti skirtingų sistemų veiklą ir nuosekliai stebėti, kad priemonė būtų tinkamai vykdoma. „Manau didesnė problema yra tai, kad pritrūksta sistemiškumo, ilgalaikiškumo ir atskirų priemonių priežiūros. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad reikia rūpintis pažeidėjų permokymu, jų konsultavimu ir pan. Iš pradžių tam buvo skiriamas nemažas dėmesys. Visgi ilgainiui situacija yra visiškai kitokia, permokymas ar konsultacijos praktiškai nevyksta, nes nei tinkamo požiūrio, nei priežiūros nėra.“ – teigia prof. dr. Auksė Endriulaitienė.
Kalbant apie baudas, kurios yra skiriamos kelių eismo pažeidėjams dr. Rasa Markšaitytė pastebi, kad eismo saugumo reguliavime bausmių neįmanoma atsisakyti. Tuo tarpu doc. dr. Laura Šeibokaitė komentuoja, jog baudos veikia tik tam tikrai asmenų grupei: „Baudos yra veiksmingos tik tam tikrai asmenų grupei, o dažniausiai neveikia tų, kuriems tikrai reikėtų poveikio. Iš kitos pusės apskritai galime abejoti, kiek bausmė yra veiksminga priemonė. Bausmę ir kaltę gali paprasčiausiai išpirkti susimokėjęs baudą. Užsienyje yra taikoma praktika, jog žmonėms gali būti sumažintos baudos, jeigu jie tikrai bus motyvuoti keisti savo elgesį ir nuostatas, o psichologas pateiks įrodymą, jog tu mokeisi ir supratai savo problemą. Toks yra galimas psichologų vaidmuo dirbant su kelių eismo pažeidėjais. Visgi manau, kad Lietuva dar nepasiekė tokio lygio, jog baudas galėtume pakeisti kažkuo kitu“.
Mokslas nevyksta be savanorių indėlio
Kalbėdamos apie ateities planus pašnekovės įvardija, jog artimiausiu metu kvies visus norinčius sudalyvauti jų tyrime, kuriame naujų dalykų galės išmokti net ir patyrę vairuotojai. „Šiuo metu esame laimėję projektą, kuris skirtas vairuotojų pavojaus kelyje suvokimo vertinimo ir mokymo tyrimui. Projekto metu rengsim naują metodiką bei organizuosim mokymus apie pavojaus suvokimą įvairaus lygio vairuotojams. Kažkada tikrai prašysime sudalyvauti tyrime ir čia net patyrę vairuotojai turi ko išmokti. Mes kaip vairuotojos jau nemažai išmokom.“ – apie ateities planus dalinasi doc. dr. Laura Šeibokaitė. Prof. dr. Auksė Endriulaitienė papildo, jog komanda laukia ir kito tarptautinio projekto pradžios, į kurį kvies dalyvauti Lietuvos vairuotojus. „Apskritai manau, kad visuomenė turėtų labiau prisidėti prie mokslo raidos ir aktyviau dalyvauti ne tik eismo psichologijos, bet ir kituose tyrimuose, skirtuose svarbių Lietuvos žmonėms klausimų analizei. Mokslui itin svarbus visuomenės įsitraukimas ir savanorių indėlis. Viskas labai paprasta – be tyrimuose dalyvaujančių žmonių ir jų suteikiamos informacijos apie savo vairavimą, nebus ir prasmingų rezultatų, kuriais galėtume grįsti eismo saugumo didinimo rekomendacijas ar sprendimus.“
„Galvojant ne tik apie ateitį, kas laukia, bet ir apie praeitį, kas jau yra įvykę, labai norime padėkoti ir skiriame didelę padėką žmonėms, dalyvavusiems mūsų tyrimuose. Tikrai labai vertiname visus, kurie skyrė laiką ir ypač atvyko sudalyvauti tyrimuose savo noru, ar netgi atsivesdavo savo draugus. O visiems, kurie dalyvavo mūsų tyrimuose, ir norėtų sužinoti apie tai, kaip atrodo vieno paskutiniųjų mūsų tyrimų rezultatai, labai kviečiam į nemokamą, birželio 9 dieną vykstančią, konferenciją, kurios metus pristatysime savo komandos pranešimą „Telefono naudojimas vairuojant: kaip psichologai gali pamatuoti socialinės reklamos efektyvumą. Klasterio projekto rezultatai“ – dalinasi dr. Rasa Markšaitytė.
Kalbino Tadas Vadvilavičius.
Daugiau apie Konferenciją – https://www.vdu.lt/lt/ivykiai/konferencija-siuolaikine-mokykline-organizacine-ir-sveikatos-psichologija-vdu-magistru-darbuose/