Dažnas žmogus labai laukia atostogų ir įnirtingai jas planuoja. Dėliojasi savo mintyse kaip viskas turėtų vykti, ką jis veiks ir panašiai. Tačiau prasidėjus pačioms atostogoms vienus planus dažnu atveju keičia kiti planai. Viskas nebeatrodo taip gražiai kaip įsivaizduotuose planuose. O kur dar atostogų metu išsiskiriančios nuomonės su šeima ar draugais, kurie atostogauja kartu. Tad kartais gali nutikti ir taip, kad atostogos tampa ne poilsiu, bet dar vienu streso šaltiniu. Plačiau apie stresą ir stresą atostogų metu kalbiname VDU psichologijos mokslų daktarę Gabiją Jarašiūnaitę – Fedosejevą.
Papasakokite apie save ir savo veiklą.
Esupsichologijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, vyr. mokslo darbuotoja bei universiteto Psichologijos klinikos psichologė. Mano veikla yra labai įvairi, tenka ir dėstyti, vesti seminarus, laboratorinius darbus, ir atlikti mokslinius tyrimus, rengti mokslines publikacijas, pranešimus konferencijoms, tačiau tuo pačiu užsiimti ir praktine psichologo veikla konsultuojant studentus.
Mano moksliniai interesai apima psichofiziologinio atsako stresoriams, streso bei jo mažinimo būdų tyrimus, sirgti linkusios asmenybės psichosocialinius ypatumus bei eksperimentinę psichologiją. Neseniai pradėjau domėtis ir su reprodukcine sveikata ir gimdymo patirtimi susijusiais psichologiniais rodikliais ir psichologinės pagalbos galimybėmis.
Taip pat esu Lietuvos psichologų sąjungos neuropsichologijos grupės narė. Su grupe bandome populiarinti šią psichologijos šaką Lietuvoje.
Dėl ko nusprendėte tyrinėti stresą ir kas jį tyrinėjant Jums yra įdomiausia?
Tiesą pasakius į streso tyrimų tematiką mane atvedė susidomėjimas biogrįžtamojo ryšio technika, kurios metu žmogus gali išmokti valingai kontroliuoti savo fiziologinių rodiklių parametrus, tokiu būdu gerindamas savo funkcionavimą, gerovę ir sveikatą. Pats grįžtamasis ryšys, kurį galime stebėti biogrįžtamojo ryšio aparatų pagalba yra paremtas streso ir atsipalaidavimo būsenų organizme pokyčiais, jų fiksavimu ir atvaizdavimu kompiuterio ekrane, žmogui suprantamais vaizdiniais, garsais. Tad gilinantis į biogrįžtamojo ryšio taikymą, jo principus ir kilo idėja patyrinėti patį stresą, konkrečiai streso atsaką, kaip jis keičiasi priklausomai nuo pasirinkto dirgiklio (stresoriaus) bei žmogaus asmenybės savybių, kaip įvairios relaksacijos technikos gali pakeisti atsako kitimą ir pan.
Didžioji dalis mano streso reiškinio tyrimų yra vykdomi organizuojant eksperimentinius tyrimus. Pats asmenų atsakas į stresorius yra labai kompleksinis konstruktas, nes mes visi skirtingai reaguojame į skirtingus stresorius, priklausomai nuo asmenybės savybių, pačio stresoriaus suvokimo ir vertinimo. Įdomu tai, kad net pas tą patį asmenį gali skirtis fiziologinis ir emocinis atsakas į stresorius, fiksuojamas objektyviai per fiziologinius pokyčius, bei jaučiamas subjektyviai. Pas dalį žmonių galime stebėti išankstinį atsaką į stresorių dar jam neprasidėjus ir kiek mažesnį atsaką pačio stresoriaus veikimo metu, pas kitus stresinis atsakas yra stebimas net ir stresoriui pasibaigus. Įdomiausia tikriausiai gilintis į įvairių stresorių poveikį ir dinamiką bei skirtingų atsipalaidavimo technikų poveikį stresinio atsako mažinimui.
Šio interviu metu norėtume pasigilinti į stresą atostogų metu. Kaip manote, kiek opi problema tai yra?
Dar 1967 m. mokslininkai H. Holmes ir R.H. Rahe sukūrė skalę, sudarytą iš 43 stresinių gyvenimo įvykių, kuriuos išrangavo pagal keliančius daugiausiai streso ir mažiausiai. Mokslininkai bandė išsiaiškinti kaip patiriami stresiniai gyvenimo įvykiai prisideda prie žmonių sergamumo įvairiomis ligomis. Jie ištyrė 5000 pacientų ir išrangavo stresinius gyvenimo įvykius nuo keliančių didžiausią stresą, iki keliančių mažiausią.
Pirmoje vietoje kaip kelianti daugiausiai streso buvo įvardinta partnerio mirtis. Taip pat daug streso keliančiais gyvenimo įvykiais šalia partnerio mirties įvardintos skyrybos ir laivės praradimas (kalėjimo bausmė). Atostogos šioje skalėje buvo 41 vietoje (trečias stresorius nuo apačios) pagal patiriamo streso stiprumą. Kiek didesniais stresoriais už atostogas buvo įvardinti mitybos pokyčiai, miego įpročių pokyčiai, kredito paėmimas, mokyklos, gyvenamosios vietos pakeitimas. Kaip mažiau streso už atostogas keliantys įvykiai buvo įvardintos tik didžiosios šventės, tokios kaip Kalėdos, Velykos, Naujieji metai bei nedidelis įstatymų pažeidimas. Nors skalė ir sulaukė kritikos, nes stresinių gyvenimo įvykių reikšmingumas gali būti susijęs su kultūriniais skirtumais, be to gyvenimo įvykiai yra vertinami retrospektyviai vertinant pakankamai ilgą laikotarpį, ji vis dar plačiai naudojama tyrėjų darbuose vertinant streso patyrimą.
Kiek naujesnis Spurgeon, Jackson, Beach (2001) tyrimas, naudojęs kiek papildytą gyvenimo įvykių skalę (56 gyvenimo įvykiai, autoriai Cockrane, Robertson, 1972) ir tyręs darbuotojus atskleidė labai panašius rezultatus. Partnerio mirtis ir šiame tyrime buvo įvardintas kaip daugiausiai streso keliantis įvykis. Antroje vietoje buvo laisvės atėmimas (kalėjimo bausmė), trečioje vietoje – kito šeimos nario mirtis. Atostogos šiame tyrime taip pat išliko 3 nuo apačios pozicijoje (54 stresorius pagal svarbą). Kiek daugiau streso keliantis už atostogas buvo nurodytas išėjimas į pensiją, darbo sąlygų ar darbo valandų pokyčiai, naujo šeimos nario atsiradimas šeimoje. Už atostogas mažesniu stresoriumi buvo įvardijamas kaimynų pasikeitimas bei ženkliai padidėjusios pajamos.
Taigi atsakant į Jūsų klausimą, ar atostogų metu žmonės patiria stresą, galime atsakyti, kad taip, nes bet koks išorinis ar vidinis pokytis jau savaime yra stresorius. Tačiau ar atostogų metu patiriamas stresas yra didelė problema vienareikšmiškai atsakyti negalėtume. Remiantis aukščiau pateikiamų tyrimų duomenimis, jeigu atostogas lygintume su kitais stresą keliančiais gyvenimo įvykiais, tai tikriausiai atostogos mums nepasirodytų daug streso keliantis įvykis. Kokį streso lygį patiriame kiekvienas labai priklauso ir nuo to kaip leidžiame atostogas, kokios trukmės mūsų atostogos, kokiomis asmenybės savybėmis pasižymime, kaip vertiname tam tikrus stresorius, kokią turime distreso toleranciją ir pan.
Kaip dažnai lietuviai susiduria su stresu per atostogas?
Į šį klausimą neturiu atsakymo, nes nesu aptikusi atostogų stresą vertinančio tyrimo su reprezentatyvia imtimi. Reprezentatyvūs tyrimai su tikimybine atranka yra labai reti psichologijos moksle, ypatingai Lietuvoje. Dažniau psichologiniuose tyrimuose vyrauja tikslinės imtys.
Kaip jau minėjau anksčiau, stresas atostogų metu gali priklausyti nuo daugelio veiksnių. Mokslininkai randa, kad streso patyrimas reaguojant į skirtingus dirgiklius yra susijęs su amžiumi, asmenybės savybėmis, streso valdymo strategijomis, netgi socioekonomine padėtimi. Iš tiesų būtų įdomu paanalizuoti kaip dažnai lietuviai susiduria su stresu atostogų metu ir kaip tai susiję su įvairiais sociodemografiniais bei asmenybiniais veiksniais, kadangi man asmeniškai neteko susidurti nei su vienu patikimu atostogų stresą analizuojančiu tyrimu.
Kokias galėtumėte įvardinti streso atostogų metu dažniausias priežastis?
Streso priežasčių gali taip pat būti labai įvairių. Asmenys gali nerimauti jei prieš atostogas jiems nepavyko pasibaigti visų darbų ir atostogų metu jie negali išjungti telefono, nes dalinai turi atlikti nebaigtus darbus. Stresą gali kelti ir atostogų kompanionas/-ai, jeigu atostogauti vykstama su kažkuo. Tam tikros aplinkybės dėl kurių kinta dalis atostogų planų taip pat gali prisidėti prie patiriamo streso intensyvumo. Nenusisekęs oras daliai taip pat gali būti vienas iš jaučiamos įtampos rodiklių.
Kalbant apie streso intensyvumą, tai daugiau streso paprastai jaučiama prieš prasidedant atostogoms ir atostogų pradžioje bei joms baigiantis. Prieš atostogas reikia pasibaigti visus darbus, kad galėtume atostogauti be jokių minčių apie darbus, reikia suplanuoti atostogas, o jei dar kažkas planuose nepavyksta. Jei vykstame į kokią naują vietą, reikia prie jos adaptuotis. Jei tai nauja šalis, reikia adaptuotis prie bendravimo kita kalba, naujų vietų, kitos kultūros, galbūt kitokio maisto. Visa tai organizmui yra stresas. Ir praėjus kiek laiko ir jau adaptavusis naujoje vietoje, pradėjus mėgautis atostogomis jos artėja į pabaigą, reikia vėl grįžti prie darbų, į įprastą rutiną. Taigi vėl išgyventi padidėjusį stresą.
Vėlgi, pasitaiko atvejų, kad kai kurie asmenys sunkiai atsipalaiduoja atostogų metu, nes jiems nieko neveikimas, nedirbimas yra stresas. Kiti gali jausti stresą negalėdami išvykti užsitarnautų atostogų ar jas praleisti ne taip kaip norėtų dėl darbinių, ekonominių ar kitų aplinkybių. Stresą gali kelti ir pažystamų keliamos atostogų akimirkos socialiniuose tinkluose, ypatingai kai asmuo ima lyginti savo atostogas pažįstamų kontekste.
Jei prieš vykstant atostogų žmogus turi kokių neišspręstų rūpesčių, jam gali visai nepavykti atsipalaiduoti, nes atostogos savaime sunkumų neišsprendžia.
Kaip stresas paveikia atostogas?
Asmuo gali nepailsėti, negebėti atsipalaiduoti, tad nebus išpildytas atostogų tikslas.
Šiuo laikotarpiu, kai visi kas tik galėjo dirbo iš namų tapo dar sunkiau atskirti darbą nuo poilsio, ypatingai asmenims, kurie yra linkę į perfekcionizmą. Kaip reikėtų elgtis tokiems asmenims, kad net atostogų metu nepradėtų rūpintis darbiniais reikalais ir galėtų visiškai atsipalaiduoti?
Visų pirma tikriausiai reiktų pabaigti pradėtus darbus ir pasiruošti atostogoms, kad mintys apie nebaigtus darbus nedrumstų ramybės. Jeigu asmuo mėgsta planuoti, tai galėtų susiplanuoti atostogas, ką veiks, kur vyks, su kuo. Pats atostogų planavimas taip pat gali būti tam tikras atsipalaidavimo būdas tarp visų darbų, nes mintys apie malonius dalykus padeda mums atsipalaiduoti. Reiktų atidžiai išsirinkti su kuo asmuo leis atostogas, kad tikrai galėtų pailsėti. Daug dirbantiems asmenims, perfekcionistams rekomenduojama per metus eiti ne trumpų atostogų kelis kartus, o ilgesnių vieną ar du kartus, kad daugiau turėtų to tarpinio laikotarpio, kuomet asmuo adaptuojasi prie naujos aplinkos, naujos veiklos (ar tiesiog poilsio). Net ir asmenims, kurie mėgsta intensyvias atostogas, užsiima daug veiklų ar mėgsta lankyti vis naujas vietas reiktų pasilikti keletą dienų tik poilsiui ir atsipalaidavimui.
Bendrai visgi nerekomenduojama ilsėtis tik atostogų metu. Poilsiui ir atsipalaidavimui laiko reiktų rasti kasdien, o jeigu nepavyksta, bent kas antrą dieną.
O kaip dėl grįžimo po atostogų į sau įprastus ritmus? Kas gali sukelti daugiau streso – pačios atostogos ar grįžimas iš jų?
Daugeliui tikėtina daugiau streso kelia grįžimas į rutiną. Per metus žmogaus sąlyginai turi pakankamai nedaug atostogų, tad gali kilti stresas nuo minčių, kad kitų atostogų gali tekti ilgiau palaukti. Grįždami į rutiną vėl galvojame apie laukiančius darbus, arba darbus, kurie susikaupė kol atostogavome. Paprastai tyrimai rodo, kad asmuo intensyviau dirba prieš išeidamas atostogų ir grįžęs iš jų.
Vėlgi, kaip jau minėjau, patiriamas stresas labai priklauso nuo asmenybės. Daliai pats išėjimas atostogų ir nieko neveikimas kelia didelę įtampą, o grįžimas prie įprastų darbų padeda atsipalaiduoti.
Kita tema, kuri mus domintų – tai studentų ir moksleivių patiriamas stresas atostogų metu. Kuo šių asmenų patiriamas stresas skiriasi nuo kitų?
Vėlgi, tikriausiai pasikartosiu, kad patiriamas stresas labai priklauso nuo individualių skirtumų bei to, kaip studentai ar moksleiviai leidžia atostogas. Dalis moksleivių atostogas leidžia ilsėdamiesi kaime, leisdami laiką su draugais, keliauja, o kiti būna intensyviai leidžia laiką stovyklose (kelios stovyklos per vasarą), treniruojasi ir pan. Didžioji dalis studentų vasarą praleidžia dirbdami sezoniškus darbus, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Dalis studentų, kurie derina studijas ir darbą atostogų išvis neturi, nes jas būna išnaudoję pasiruošimui egzaminams ir pan., tad laiko pailsėti vasaros metu turi nedaug.
Moksleiviai ir studentai paprastai turi dvigubai ar net kiek daugiau ilgesnes atostogas, nei dirbantieji. Tai kiekybiškai žiūrint, jie kaip ir turėtų turėti daugiau laiko atsipalaidavimui ir poilsiui, tačiau tikėtina kiekvienas atvejis yra individualus ir susijęs su tuo kaip atostogos yra leidžiamos.
Abiturientams stresą gali kelti mintys apie ateitį ir profesinio kelio pasirinkimą, nerimas ar įstos kur norėjo. Dalį atostogų jie praleidžia laikydami egzaminus, vėliau laukdami jų rezultatų, teikdami stojimo paraiškas, ruošdamiesi studijoms ir pan. Kaip jau minėjau, didesnė dalis studentų vasarą bando užsidirbti studijoms, pragyvenimui ar laisvalaikiui. Dalis dirbdami nori įgyti praktikos. Bakalauro studijas baigusiems studentams kyla klausimų ką veikti toliau, ar ieškotis darbo, ar tęsti studijas, jeigu tęsti, ką studijuoti; grįžti gyventi į gimtinę, ar likti mieste, kuriame studijavo ir t.t. Baigusiems magistro studijas stresą kelia pastovaus darbo paieškos, įsiliejimas į darbo rinką ir pan.
Pandemijos metu kyla ir papildomų iššūkių. Tiek abiturientai, teik studentai nežino kaip bus organizuojamos studijos kitais metais. Galbūt dalis dėl nežinios nuspręs atidėti studijas. Tiek abiturientams, tiek studentams turėjusiems nuotolinio mokymosi ir studijų patirties, priklausomai nuo patirties vertinimo (teigiama ar neigiama patirtis) gali kilti papildomai įtampos galvojant apie įsitraukimą į studijas ar studijų tęsimą rudens semestre.
Ir pabaigai, kaip manote, kas galėtų padėti išvengti streso atostogų metu tiek akademine veikla užsiimantiems, tiek visiems kitiems asmenims?
Streso išvengti visiškai tikriausiai niekam nepavyks, nes stresą asmuo patiria nuolat susidūręs su vidiniais ar išoriniais pokyčiais, tam tikromis mintimis, net temperatūros pokyčiais. Tačiau stresą sumažinti padėtų atostogų planavimas, apgalvojimas ką tuo metu asmuo veiks, su kuo leis atostogas. Dar pakankamai dažnai girdimas patarimas taip pat yra atsiribojimas nuo technologijų ar leidimo prie jų ribojimas.
Kalbino Brigita Markevičiūtė ir Karolina Poškutė.