LiPSA Mokslinė Komanda. „Vis tiek visi mirsim” – tai kodėl tai neramina?

LiPSA/ 29 birželio, 2025/ Straipsniai

Mirties nerimas – psichologinis reiškinys, dažnai pasitaikantis žmogaus gyvenime – nuo paauglio iki senjoro. Nors dėl kultūrinių skirtumų ir skirtingų instrumentų sunku pasakyti, kiek žmonių jaučia mirties nerimą, tačiau Mani ir kiti [1] nustatė, kad 52,1 % Irano gyventojų jaučia vidutinį, o 21,5 % – aukštą mirties nerimą. Jaunesniems nei 30 metų šie rodikliai buvo mažesni (46,9 % ir 18,8 %). Chow [2] tyrime tarp Vakarų Kanados studentų nustatytas vidutinis mirties nerimo lygis – apie 40 % dažnai jautė stresą dėl greitai bėgančio laiko ar gyvenimo trumpumo.

Taigi, kas tas mirties nerimas, neduodantis ramybės nemažai daliai pasaulio žmonių? Remiantis Tomer [3] aiškinimu, mirties nerimas kyla iš asmens sąmoningo mirtingumo suvokimo, bet nėra susijęs su tiesiogine grėsme gyvybei ar artimųjų netektimi. Tačiau dažnai mokslinėje literatūroje galima sutikti sąvokas „mirties nerimas” ir „mirties baimė” naudojant kaip sinonimus. Kodėl nerimas ir baimė skiriasi, LiPSA puslapyje jau buvo aptarta (https://www.lipsa.lt/mokslines-komandos-straipsniai/lipsa-moksline-komanda-kuo-nerimas-skiriasi-nuo-baimes/), o štai Kastenbaum ir Costa [4] teigia, kad mirties nerimo ir mirties baimės sąvokas būtina atskirti, nes tai yra aiškus netikslumas. Jų nuomone, mirties nerimas yra labiau pasąmonėje egzistuojantis, laisvai plūduriuojantis (angl. free-floating) jausmas, o mirties baimė yra labiau sąmoninga ir konkrečiai suvokiama, nukreipta į tam tikrą objektą (šiuo atveju, mirtį), kurį asmuo gali įvardinti. 

Nors mokslinėje aplinkoje vis dar kyla ginčų, kaip tiksliai mirties nerimas siejasi su lytimi ir amžiumi — mat galima rasti argumentų, pagrindžiančių įvairias nuomones — tačiau jau žinoma, dėl ko mirties nerimas gali padidėti. Lehto ir Stein [5] analizė rodo, kad jį dažniausiai sukelia padidėjęs mirtingumo suvokimas, kylantis dėl stresinių aplinkybių, pavojingų ligų ar tiesioginės sąsajos su mirtimi. Taigi, remiantis šia informacija, galima daryti prielaidą, kad didžiausią mirties nerimą dažniausiai patiria žmonės, kurie gyvena arba dirba intensyvaus streso sąlygomis, serga sunkiomis ligomis ar nuolat susiduria su mirtimi.

Be to, tyrimai rodo ir kitas priežastis, galinčias prisidėti prie stipresnio mirties nerimo. Pavyzdžiui, pastebėta teigiama sąsaja tarp mirties nerimo ir neurotiškumo [6, 7]. Taip pat žinoma, kad prie jo gali prisidėti ir kultūriniai aspektai — kolektyvistinėse visuomenėse, kuriose vengiama kalbėti apie mirtį, žmonės dažniau patiria didesnį mirties nerimą [8, 9].

Kaip galima bandyti įveikti ar sumažinti jaučiamą mirties nerimą? Siaubo valdymo teorija (angl. Terror management theory) teigia, kad egzistuoja du pagrindiniai gynybos mechanizmai – savivertės stiprinimas ir prisirišimas prie kultūrinių pasaulėžiūrų, suteikiančių gyvenimui prasmę. Jei paprasčiau – sukuriamas simbolinis nemirtingumas, kai žmogus palieka kažką „po savęs” – meno kūrinius, darbus, vaikus. O jei remtis egzistencializmo teorija, tai tik mirties fakto suvokimas ir galutinis įsisavinimas leidžia autentiškai gyventi savo gyvenimą, tokiu būdu sumažinant jaučiamą mirties nerimą [10].

Nemokama emocinė parama suteikiama telefonu:

Teksto autorė: Paulina Dalbokaitė

Literatūra:

  1. Mani, A., Fereidooni, R., Salehi-Marzijarani, M., Ardekani, A., Sasannia, S., Habibi, P., Zarei, L., Heydari, S. T., & Lankarani, K. B. (2022). The prevalence and risk factors of death anxiety and fear of COVID-19 in an Iranian community: A cross-sectional study. Health science reports, 5(4), e706. https://doi.org/10.1002/hsr2.706 
  2. Chow, H. P. H. (2017). A time to be born and a time to die: Exploring the determinants of death anxiety among university students in a western Canadian city. Death Studies, 41(6), 345–352. https://doi.org/10.1080/07481187.2017.1279240
  3. Tomer, A. (1992). Death anxiety in adult life—theoretical perspectives. Death Studies, 16(6), 475–506. https://doi.org/10.1080/07481189208252594
  4. Kastenbaum, R., & Costa, P. T. (1977). Psychological perspectives on death. Annual Review of Psychology, 28(1), 225–249. https://doi.org/10.1146/annurev.ps.28.020177.001301
  5. Lehto, R. H., & Stein, K. (2009). Death Anxiety: An analysis of an evolving concept. Research and Theory for Nursing Practice, 23(1), 23–41. https://doi.org/10.1891/1541-6577.23.1.23
  6. Ghiasi, Z., Alidadi, A., Payandeh, A., Emami, A., & Lotfinia, S. (2021). Health-Related quality of life and death anxiety among hemodialysis patients. Zahedan Journal of Research in Medical Sciences, 23(2). https://doi.org/10.5812/zjrms.98400
  7. Turan, Z., Ünkazan, S., Tepe, Ç. Ş., & Durat, G. (2024). Effect of birth story on personality traits and death anxiety. OMEGA – Journal of Death and Dying. https://doi.org/10.1177/00302228241260089
  8. Plusnin, N., Kashima, E. S., Li, Y., Lam, B. C. P., & Han, S. (2021). Avoidant Attachment as a Panacea against Collective Mortality Concerns: A Cross-Cultural Comparison between Individualist and Collectivist Cultures. Journal of Cross-cultural Psychology, 52(4), 354–371. https://doi.org/10.1177/00220221211005075
  9. Özdemir, S., Kahraman, S., & Ertufan, H. (2019). Comparison of death anxiety, Self-Esteem, and personality traits of the people who live in Turkey and Denmark. Omega, 84(2), 360–377. https://doi.org/10.1177/0030222819885781
  10. Yalom, I. D. (2008). Staring at the sun: overcoming the dread of death. Scribe Publications.
Share this Post