LiPSA Mokslinė Komanda. Keliavimas – bandymas susigrąžinti tai, kas prarasta? „Keršto turizmo“ motyvai ir reikšmė
Popandeminis kelionių alkis – kompensacija už praleistas patirtis
„Keršto turizmas“ (angl. revenge tourism) – terminas, tapęs aktualiu medijoje COVID-19 pandemijos metu ir apibūdinantis išaugusį žmonių norą keliauti, siekiant kompensuoti už karantino sąlygotas praleistas galimybes išvykti svetur [1]. Pasauliniu mastu buvo užfiksuotas akivaizdus kelionių paklausos padidėjimas: populiarios keliavimo programėlės, tokios kaip „Airbnb“, „Hotels“, „Expedia“ ir „Priceline“, 2021 metais sulaukė keliasdešimt milijonų daugiau keliautojų rezervacijų lyginant su 2020 metais, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė oficialią pandemijos pradžią [2]. Remiantis statistiniais duomenimis, nuo 2022 metų pradžios iki spalio pabaigos Lietuvos oro uostai aptarnavo virš 4,5 mln. keleivių, o 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu keleivių buvo beveik 2,5 karto mažiau (1 mln. 862,7 tūkst.) [3]. Vertinant šiuos duomenų pokyčius kiekybiškai, tampa akivaizdu, jog padidėjęs kelionių poreikis yra neišvengiamai susijęs su pandemijos faktoriumi. Vis dėlto „keršto turizmas“ kaip daugiaaspektis fenomenas gali būti analizuojamas ir iš psichologinės perspektyvos.
Iš karantino į lėktuvą – kas iš tiesų skatina „keršto turizmą“?
Literatūroje „keršto turizmo“ veiksniai yra nagrinėjami remiantis įvairiais konceptualiais modeliais, kuriuose galima aptikti sutampančių motyvų, aiškinančių šį fenomeną: aplinkos stimulas (angl. environmental stimulus), t. y. COVID-19 pandemija [2], keliavimo motyvacija (angl. travel motivation) [4, 5] ir kelionės saugumas (angl. destination safety) [5]. Viena pagrindinių keliavimo motyvacijos komponenčių – nostalgija, apibūdinama kaip kompleksinė teigiamo valentingumo emocija, sąlygota refleksijos apie praeities patyrimus [6]. Pandemijos kontekste, nostalgija kaip veiksmingas įveikos mechanizmas skatina psichologinį atsparumą ir yra viena pagrindinių „keršto turizmo“ motyvuojančių varų [2]. Kitos keliavimo motyvacijos komponentės – socialinės medijos poveikis ir keliautojų lūkesčiai – iliustruoja sąsajas tarp pandemijos metu padidėjusio virtualaus socialinio aktyvumo ir pakitusių lūkesčių kelionėms [7]. Kitaip tariant, socialiniuose tinkluose ilgą laiką stebimas, nostalgiją keliantis turinys skatina asmenį iš anksto psichologiškai nusiteikti popandeminam keliavimui [2], o aukštesni lūkesčiai būsimoms kelionėms lemia geresnius, malonesnius jutiminius patyrimus pačios kelionės metu. Kelionės saugumas – kitas „keršto turizmo“ motyvas – priešpandeminiuose moksliniuose tyrimuose buvo nurodomas kaip vienas svarbiausių veiksnių, į kurį žmonės įprastai yra linkę atsižvelgti planuodami išvykas; visgi pasibaigus kelionių apribojimams, nuogąstavimai, susiję su fiziniu saugumu, tapo mažiau aktualūs dėl išaugusio poreikio keliauti, tokiu būdu siekiant atsitraukti nuo pandemijos sukeltų neigiamų išgyvenimų [5]. Galima manyti, jog aptarinėjamo kelionių bumo motyvus pirmiausiai charakterizuoja emocinio krūvio nulemti veiksniai, tokie kaip nostalgija ir keliavimo lūkesčiai, o fiziniai aspektai, pavyzdžiui, saugumas, tampa antraplaniais.
Kelioninis pabėgimas = grįžimas į save
Gali kilti klausimas, kaip popandeminis keliavimas, labiausiai išprovokuotas noro kompensuoti už prarastą laiką, yra susijęs su psichine asmens gerove. Pirmaisiais pandemijos metais, pasauliniu mastu buvo užfiksuotas nerimo ir depresijos atvejų padidėjimas 25 %, kuris siejamas su įvairiais stresą keliančiais veiksniais, pavyzdžiui, socialine izoliacija, vienišumu, baime dėl fizinės sveikatos ir finansinės padėties [8]. Sugrįžusi galimybė neribotai keliauti gali pasirodyti kaip universalus pandemijos sukeltų psichologinių sunkumų sprendimo būdas, tačiau nebūtinai: buvo pastebėta, kad popandeminiu laikotarpiu nerimas reikšmingai sustiprino norą keliauti su kitais žmonėmis, o depresija atvirkščiai – jį sumažino [9]. Nepaisant psichikos sveikatos sunkumų skirtingumo ir ypatybių, pasirinkusieji keliauti žmonės akcentuoja, jog sugrįžusi galimybė realizuoti kelionių planus turėjo neabejotinos įtakos jų emocinei būsenai: padėjo ugdyti introspekciją, iš naujo įvertinti keliavimo svarbą gyvenime, jausti dėkingumą, žvelgti į ateitį optimistiškai ir viltingai [10]. Iš esmės, tiriamųjų išskirti pirminiai keliavimo siekiniai – relaksacija, asmeninis augimas, socializacija – atspindi bazinius sociopsichologinius individo poreikius, o jų įgyvendinimas yra susijęs su pagerėjusia psichikos sveikata [11]. Galima daryti prielaidą, jog „keršto turizmas” – tai neatlieptų žmogaus poreikių pandemijos metu pasekmė, įrodanti keliavimo, kaip tam tikro psichologinės įveikos būdo, svarbą individo gyvenime.
Teksto autorė: Gabija Zalepūgaitė
Literatūros sąrašas:
[1] “Revenge Travel” Will Be All The Rage Over The Next Few Years [Internet]. HuffPost. 2021. Available from: https://www.huffpost.com/entry/revenge-travel-future_l_6052b724c5b638881d29a416
[2] Wang J (Feng), Xia L. Revenge travel: nostalgia and desire for leisure travel post COVID-19. Journal of Travel & Tourism Marketing. 2021 Nov 22;38(9):935–55.
[3] Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviai pasiilgo kelionių: išaugo skrydžių skaičius. Oficialiosios statistikos portalas. 2022 m. lapkričio 30 d. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/straipsnis-lietuviai-pasiilgo-kelioniu
[4] Salman A, Trupp A, Chan LF. Tourism in times of crisis and post-crisis: a model to understand tourists’ post-pandemic travel intentions. An International Interdiscip J. 2024;71(2):252–61. doi: 10.37741/t.72.2.9.
[5] Salman A, Trupp A, Stephenson ML, Chan LF. Beyond fear and safety: revenge travel and international tourists’ intentions in the post-crisis era. Int J Tourism Cities. 2024; ahead-of-print. doi: 10.1108/IJTC-11-2023-0240.
[6] Holak SL, Havlena WJ. Feelings, fantasies, and memories: An examination of the emotional components of nostalgia. J Bus Res. 1998;42(3):217-26. doi:10.1016/S0148-2963(97)00119-7.
[7] Fang M, Lu C-S, Wang X, Lai P-L. When a revenger evolves into a loyal follower: the causes and consequences of revenge travel. Curr Issues Tour. 2024;27(24):4659–75. doi:10.1080/13683500.2023.2292720.
[8] World Health Organization. COVID-19 pandemic triggers 25% increase in prevalence of anxiety and depression worldwide. WHO; 2022 Mar 2 [cited 2025 Jul 16]. Available from: https://www.who.int/news/item/02-03-2022-covid-19-pandemic-triggers-25-increase-in-prevalence-of-anxiety-and-depression-worldwide
[9] Zhao S, Liu Y. Mental health issues and revenge tourism. J Travel Tour Mark. 2024 Feb 18;41(2):344-58. doi:10.1080/10548408.2024.2318431.
[10] N. Meenakshi, Dhir A, Kaur P, Mahto RV, Juan Luis Nicolau. Is Travel Resurgence in the Post-Global Health Emergency a Form of Revenge Travel? A Multi-phase Qualitative Study. Journal of Travel Research. 2024 Mar 18. doi:10.1177/00472875241234388
[11] Aebli A, Volgger M, Taplin R. A two-dimensional approach to travel motivation in the context of the COVID-19 pandemic. Curr Issues Tour. 2021 Mar 29;25(1):60–75. doi:10.1080/13683500.2021.1906631