LiPSA Mokslinė Komanda. Ar muzika gali padaryti mus protingesnius?

LiPSA/ 3 rugsėjo, 2025/ Straipsniai

Prieš kelis mėnesius LiPSA mokslinė komanda išleido straipsnį apie muziką ir jos įtaką dėmesiui. Artėjant naujiems mokslo metams, vėl prisiminsime vėlus vakarus bibliotekose, kai mokomės egzaminams, rengiame pristatymus ar rašome įvairius rašto darbus. Kiekvienas iš šių darbų reikalauja įvairiausių kognityvinių funkcijų, tokių kaip planavimas, atmintis, ar dėmesys [1]. Tiesa, kaip ir minėtame straipsnyje buvo rašoma, jog vis daugiau studentų naudoja muziką mokymosi metu – kai kuriems ji padeda susikaupti, įeiti į „Flow State“[7]. Visgi, yra nuomonių, jog kai kuri muzika gali ne tik padėti dėmesiui, tačiau ir padaryti žmogų protingesnį, pagerinti jo intelektą. Toks įsitikinimas gali kilti iš dažnai nesuprasto fenomeno pavadinimu „Mocarto efektas“. 

„Mocarto efektas“: ar klasikinė muzika gali pagerinti pažintines funkcijas?

„Mocarto efektas“ – tai teorija, jog klausantis Mocarto muzikos galima trumpam pagerinti kai kuriuos kognityvinius gebėjimus (tiksliau, erdvinio mąstymo užduočių atlikimą) [2]. Šis terminas išpopuliarėjo po 1993 m. atlikto Rauscher, Shaw ir Ky tyrimo. Jo metu buvo pastebėta, kad psichologijos studentai, 10 minučių pasiklausę Mocarto Sonatos dviems fortepijonams D-dur, K. 448, geriau atliko erdvines užduotis nei tie, kurie prieš tai klausėsi atpalaiduojančio garso įrašo ar buvo tyloje. Po šio tyrimo, išpopuliarėjo įvairūs Mocarto kūrinių įrašai, skirti kūdikiams, vaikams, kuriuose teigiama, kad šie paskatins proto raidą bei intelektą [3]. Kaip lietuviai pasakytų – „nedaryk iš musės dramblio“ – kas šiuo atveju buvo nepaisoma. Šis tyrimas buvo nesuprastas – visuomenės dauguma, pamačiusi, jog Mocarto muzika gali pagerinti erdvinės užduoties atlikimą, nuo šio teiginio palaipsniui nukeliavo iki Mocarto muzika gali pagerinti intelekto testo atlikimą. Kitaip tariant, iš mokslinio eksperimento gimė mitas, kurį visuomenė priėmė pernelyg tiesiogiai. Tyrėjai kalbėjo apie trumpalaikį efektą, o visuomenė – apie protingesnius vaikus ir muzikos pagalba lavinamą intelektą. 

Galimi „Mocarto efekto“ mechanizmai ir kritika

Vis dėlto kyla klausimas – kas slypi už šio efekto atsiradimo? Vėlesni tyrimai parodė, jog „Mocarto efektas“ – tai paprasčiausiai padidinto susijaudinimo bei pakeltos nuotaikos padarinys [4]. Jeigu pasiklausytumėte kūrinio, kuris buvo naudotas 1993 m.tyrime, pastebėsite, jog jis yra mažorinės tonacijos (labiau linksmas, nei liūdnas) bei greitesnio tempo. Mokslininkai palygino lėtesnius su greitesniais bei liūdnus (minorinius) su linksmais (mažoriniais) kūriniais; klausantis greitesnės ir linksmesnės melodijos pasireikšdavo „Mocarto efektas“. Iš šių išvadų kyla ir kritika šiam efektui, kadangi šis fenomenas nėra specifinis Mocartui – tuo labiau, jo veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, ar mums klausoma muzika patinka, ar ne [5]. Todėl verta susimąstyti, ar šį reiškinį galima vadinti „Mocarto“ efektu. Greičiau tai bendras muzikinės stimuliacijos poveikis, kuris priklauso nuo kūrinio nuotaikos, tempo bei individualių klausytojo preferencijų.

Tai visgi, „Mocarto efektas“ – mitas ar faktas?

Galima sakyti – ir taip, ir ne. Tai nėra kažkoks stebuklingas būdas „tapti protingesniu“, ar prieš egzaminą, 10 minučių pasiklausius Mocarto, geriau jį parašyti. Muzika labiau yra skirta trumpam pagerinti nuotaiką, padėti atlikti kai kurias kognityvines užduotis, tačiau ji negali pakeisti nuoseklaus mokymosi. Visgi, tai nereiškia, kad muzika yra bevertė. Priešingai – ji daro įtaką mūsų nuotaikai, kūrybiškumui ir net gebėjimui trumpam susikaupti [7]. Todėl galbūt svarbiausia ne tai, ar klausomės būtent Mocarto, bet tai, kokią muziką pasirenkame savo kasdienybėje. O kokios muzikos prieš mokydamiesi klausotės jūs?

ŠALTINIAI:

  1. Hayes JR, Flower LS. Identifying the Organization of Writing Processes. Routledge eBooks. 2024 Sep 12;153–80.
  2. Rauscher FH, Shaw GL, Ky CN. Music and spatial task performance. Nature [Internet]. 1993 Oct;365(6447):611. Available from: https://www.nature.com/articles/365611a0
  3. Spiegel A. “Mozart effect” was just what we wanted to hear. NPR [Internet]. 2010 Jun 28; Available from: https://www.npr.org/2010/06/28/128104580/mozart-effect-was-just-what-we-wanted-to-hear 
  4. William Forde Thompson, E. Glenn Schellenberg, Ilie G. Arousal, Mood, and The Mozart Effect [Internet]. ResearchGate. Association for Psychological Science; 2001. Available from: https://www.researchgate.net/publication/236679292_Arousal_Mood_and_The_Mozart_Effect 
  5. Nantais KM, E. Glenn Schellenberg. The Mozart Effect: An Artifact of Preference [Internet]. ResearchGate. Association for Psychological Science; 1999. Available from: https://www.researchgate.net/publication/228599687_The_Mozart_Effect_An_Artifact_of_Preference 
  6. Xiao X, Tan J, Liu X, Zheng M. The dual effect of background music on creativity: perspectives of music preference and cognitive interference. Front Psychol. 2023 Oct 5;14:1247133. doi: 10.3389/fpsyg.2023.1247133
  7. Lietuvos psichologijos studentų asociacija. Muzikos įtaka dėmesiui. LiPSA [Internet]. [cited 2025 Aug 23]. Available from: https://www.lipsa.lt/mokslines-komandos-straipsniai/lipsa-moksline-komanda-muzikos-itaka-demesiui
Share this Post