LiPSA nori supažindinti psichologijos studentus bei visus, besidominčius mokslo naujienomis, su neuropsichologijos disciplina. Organizuojamos konferencijos metu bus siekiama per neuropsichologinę perspektyvą apžvelgti darbo ir poilsio ypatybes žmogaus psichikos sveikatos srityje.
LiPSA kviečia dalyvauti nuotolinėje diskusijoje, kurios metu doktorantės Aušra Sirevičiūtė ir Diana Gabrijolavičiūtė atsakys į klausimus, susijusius su kokybinės tyrimo strategijos baigiamuoju darbu.
LiPSA kviečia dalyvauti nuotolinėje diskusijoje, kurios metu doktorantės Modesta Morkevičiūtė ir Edita Baukienė atsakys į klausimus, susijusius su kiekybinės tyrimo strategijos baigiamuoju darbu.
Vaiko raida – viena svarbiausių asmenybės formavimosi dedamųjų. Ilgą laiką visuomenėje klestėjęs įsitikinimas, esą vaikai – tai maži suaugę, neatskirti nuo suaugusiųjų pasaulio, o sulaukę vos septynerių metų amžiaus, galintys visapusiškai padėti šeimai tvarkytis ūkio reikaluose, tik XVII amžiuje pradėjo kisti ir formuotis į modernųjį vaikystės konstruktą, kurio raida besitęsia iki šių dienų (Roberts ir kt., 2008). Vertindami ir suprasdami
Mieli Lipsiečiai! LiPSA Prezidiumo sprendimu (Protokolas Nr. Prezidiumas/3) yra šaukiamas LiPSA neeilinis Visuotinis Narių susirinkimas, kuris vyks 2021 m. rugpjūčio 20 d. 13.00 val. Labai laukiami visi LiPSA nariai, nes kiekvienas balsas yra svarbus! Susirinkimo metu bus renkamas naujas LiPSA Prezidentas ir Viceprezidentas bei tvirtinamos organizacijos vertybės. Nesusirinkus reikiamo balsavimo teisę turinčių narių skaičiui, bus šaukiamas pakartotinis Narių
„Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi”. A. de Sent-Egziuperi. Nors ,,meilės mėnuo” jau baigėsi, bet noras nagrinėti šią temą vis dar kirba. Taigi šį kartą pažvelgsime į žmones, kuriems meilės jausmas gali būti sunkus, bet nepaisant sunkumų jie žvelgia ta pačia kryptimi, žvelgia ne vieni ir problemų sūkuryje atranda kažką gražaus, kažką nuostabaus. Apie meilės išraiškas psichopatologijoje, jos išraiškas ir santykių reikšmę žmogui kalbėjomės su psichologu Pauliumi Skruibiu.