LiPSA/ lapkričio 28, 2020/ Naujienos/ 0 comments

 

Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų. Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus. Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Apie tai ir kalbėjomės su VU Psichologijos instituto profesore, mokslų daktare Laima Bulotaite.

Atrodo, kad didžioji dalis visuomenės randa nemažai teigiamų priežasčių, dėl ko norisi lankytis socialiniuose tinkluose. Ten visos pasaulio naujienos. Be to, galime lengvai susisiekti su draugais ir artimaisiais. Gal galite papasakoti apie tai, kokią žalą gali sukelti nuolatinis ir dažnas naudojimasis socialiniais tinklais?

Neginčijama, kad socialiniai tinklai yra naudingi. Jie suteikia  galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.  Ir ypač dabar, kai dėl COVID-19 sumažėjo galimybės tiesiogiai bendrauti, socialinių tinklų naudojimas labai išaugo. Tačiau be  teigiamų dalykų, kuriuos suteikia socialiniai tinklai, vis daugiau kalbama ir apie tai, kad jie gali padaryti žalos.

Pirmiausia, žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Tai, ką žmonės daro realiame gyvenime, pavyzdžiui, patenkina pasikeitimo informacija, bendravimo  ar kitus poreikius  tiesiogiai bendraudami, pilnai perkeliama į socialinius tinklus taip atitrūkstant nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose ženkliai skiriasi nuo realybės, ir žmogus po kažkiek laiko tiesiog nebesusigaudo, kur ir koks yra tas realus gyvenimas, o kur – socialiniai tinklai.

Kai kurie žmonės tai daro sąmoningai, nes nori pabėgti nuo realybės, kuri jiems dėl vienų ar kitų priežasčių atrodo priešiška, nemaloni. Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, reiškia nuomonę įvairiais klausimais, net jei niekas jų to neprašo, drąsiai kritikuoja ir panašiai. Kad realybėje galėtum pareikšti savo nuomonę, turi išsikovoti poziciją, aplinkiniai turi gerbti tavo nuomonę, tikėti tavo kompetencija. Tai reiškia, kad jei nori būti išklausytas, tavimi žavėtusi ar sektų, turi nemažai pasistengti. Socialiniuose tinkluose viskas vyksta daug paprasčiau –  niekas negali uždrausti tau pareikšti savo nuomonės, sukritikuoti nepatinkančio asmens ar panašiai – ir tai smarkiai vilioja.  Imi jaustis svarbus, galingas. Deja, ne realybėje, o tik socialiniuose tinkluose…

Gyvenimas socialiniuose tinkluose yra iškreiptas ir tai yra žalinga. Anksčiau ar vėliau įvairiomis aplinkybėmis visiems tenka sugrįžti į realybę, su kažkuo bendrauti realiai, atsiskaityti už darbus ir panašiai. Atpratus nuo realaus gyvenimo, kyla įvairių psichologinių problemų. Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Realybėje galime leptelėti bet ką ar nežinoti, ką sakyti, negebėti atsakyti į klausimą, o socialiniuose tinkluose tu gali pacituoti įvairius autorius, parašyti protingą mintį, nes turi galimybę pasiruošti, iš anksto pasiieškoti citatų, atsakymų į užduotus klausimus  ir panašiai. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus. Kai sukuriamas toks įvaizdis, sudaromas puikus įspūdis, žmogus nebenori sugrįžti į realų gyvenimą, nes nenori, o kartais net bijo,  kad kiti pamatytų, koks jis yra iš tikrųjų, kad jis neatitinka to „šaunuolio“, „protinguolio“ ir sektino asmens, kokį susikūrė…

Kaip manote, dėl ko žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų? Kokie žmonės turi didesnę tikimybę įgyti priklausomybę nuo socialinių tinklų?

Kai kurie žmonės turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o kitiems susidaro sąlygos priklausomybei įgyti. Šia tema yra atliekama daug tyrimų, analizuojant asmenybės, charakterio ypatumus, kurie didina tikimybę tapti priklausomu. Žmogus, kuris turi bendravimo problemų, kuriam sunku išsakyti savo nuomonę, kuris yra uždaras, jaučiasi nesaugus ar  nepasitiki savimi, turi didesnę tikimybę tapti priklausomu nuo socialinių tinklų.

Kai kurie tyrimai liudija, kad ne tik intravertai ar turintys bendravimo problemų linkę į šią priklausomybę. Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas irgi skatina dažniau sėdėti socialiniuose tinkluose, kadangi socialiniai tinklai pateikia daug naujienų, ir žmogus, jausdamas smalsumą, gali norėti vis daugiau sužinoti. Taip pat ir  vieniši žmonės dažniau yra linkę naudotis socialiniais tinklais, nes patenkina bendravimo poreikius, kurių negali patenkinti realybėje, kadangi gyvena vieni ar neturi draugų.

Kalbant apie amžiaus grupes, tai paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač – bendraamžiai. Kaip jau minėjau, socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, paklausti kitų žmonių įvairių klausimų, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima, nes atsiranda rizika būti apkaltintam persekiojimu. Tokie žmonės susiranda socialiniuose tinkluose savo autoritetus, nes daug savo gyvenimo detalių socialiniuose tinkluose rodančius žmones lengva pamėgdžioti, palaikinti. Tačiau tas „autoritetas” gali apie tave nieko nežinoti, nes turi tūkstančius sekėjų ir tu jam esi tik vienas iš jų.

Kartais ir aplinkybės lemia tikimybę įgyti priklausomybę. Pavyzdžiui, dabar dėl karantino pavojus tapti priklausomu nuo socialinių tinklų yra didesnis, nes esame apriboti nuo gyvų socialinių kontaktų. Ir net tie, kurie per daug nesinaudojo socialiniais tinklais anksčiau, dabar pamato socialinių tinklų privalumus. Tai gali juos paskatinti dažniau naudotis, o pradėjus naudotis – rasti vis daugiau to privalumų.

Jau seniai sociologai, filosofai ir psichologai kėlė klausimą, kad mes turime daugiau kalbėti,  aiškinti žmonėms apie gyvenimo realybėje ir socialiniuose tinkluose skirtumus, pavojus, kuriuos kelia socialiniai tinklai. Vieno tyrimo apie pradinių klasių moksleivius ir jų naudojimąsi socialiniais tinklais autoriai prognozuoja, kad jei vaikai nuo mažens bus pripratę prie socialinių tinklų ir nematys gyvo bendravimo privalumų, tai suaugę gali nesuprasti gyvo bendravimo privalumų bei nepajusti malonumo. Tačiau tikimasi, kad žmonės prie to nepripras ir galimybių bendrauti gyvai bus ir toliau. Pastaruoju metu pradeda populiarėti vietos, kuriose nėra Wi-Fi tinklo, draudžiama naudotis internetu ar net telefonu, o tai suteikia optimistiškų vilčių ateičiai.

Gal galėtumėte apibūdinti, kaip gali atrodyti nuo socialinių tinklų priklausomo žmogaus kasdienybė.

Toks žmogus nuo ryto iki vakaro sėdi prie telefono ar kompiuterio. Greičiausiai šie žmonės neturi realių draugų, tačiau jie gali pasakyti, kad turi daug draugų, bet visi jie yra socialiniuose tinkluose, o realybėje  artimų tarpusavio kontaktų su jais nėra. Priklausomas žmogus dažniausiai viską perka elektroninėse parduotuvėse, neišeina į gatvę, neina į parduotuves, nesidomi, kas yra aplink jį fizinėje erdvėje. Taigi, visus poreikius jis patenkina tiesiogiai nebendraudamas.

Ar priklausomybė nuo socialinių tinklų Lietuvoje gali būti laikoma sutrikimu?

Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei  ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei. Pavyzdžiui, tik prieš 2 metus į psichikos sutrikimų sąrašus buvo įtraukta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų. Šio sutrikimo įtraukimas į ligų klasifikatorius reiškia, kad žmonės gali gauti kvalifikuotą pagalbą nemokamai. To nesant,  valstybė  nekompensuoja psichologo ar psichiatro paslaugų. Sutrikimą patvirtinus oficialiai, pradedamos leisti rekomendacijos, nurodymai, kaip dirbti su tokiais žmonėmis, kokią pagalbą jiems suteikti. Dabar priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra diagnozė ir gali būti įvardijama ne konkrečiai kaip priklausomybė, o kaip žmogaus patiriami psichologiniai sunkumai. Tačiau nėra nieko bloga bendraujant naudoti terminą priklausomybė nuo socialinių tinklų. Tai rodo problemos rimtumą bei tai, kad šie žmonės turi keisti savo elgesį ir pradėti spręsti kylančias problemas.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar gana nauja problema ir šioje srityje nėra atlikta daug tyrimų. Plačiai yra ištyrinėtos kitos priklausomybės, pavyzdžiui, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų. Pagal tai galima spręsti, kas yra būdinga priklausomybės sutrikimui. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos. Kai žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, galima sakyti, kad tai yra pirmas žingsnis priklausomybės link. 

Antrasis požymis – abstinencija, kai negali to daryti. Visi žinome, kaip atrodo priklausomų nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų abstinencija. Panašiai vyksta ir kalbant apie priklausomybę nuo socialinių tinklų. Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius. Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo, nes vartojo alkoholį, narkotikus, lošė ar panašiai. Mūsų aptarinėjamu  atveju tam skirtą laiką praleido socialiniuose tinkluose.  

Kiek laiko per dieną praleisti socialiniuose tinkluose yra normalu?

Tokių nurodymų, rekomendacijų nėra, nes kai kurių žmonių darbas yra susijęs su socialiniais tinklais ar aplinkybės susidėlioja taip, kad žmogus turi daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose. Sutariama, kad laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, neturėtų trukdyti visoms kitoms asmens veikloms. Viskas yra gerai, jei, pavyzdžiui, dėl darbo žmogus visą dieną sėdi socialiniuose tinkluose, o vakare užsiima kita veikla ir socialiniais tinklais nesinaudoja. Tačiau jei apleidžiamos kitos veiklos, visas laisvalaikis praleidžiamas prie kompiuterio – reikia pradėti riboti laiką. Dar vienas  požymis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, yra artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose  tinkluose. Šiuo atveju irgi reikėtų pradėti kontroliuoti laiką. Tada svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia. O svarbiausias patarimas – kiek įmanoma dažniau virtualų bendravimą iš socialinių tinklų perkelti į gyvą pokalbį susitikus.

Ką vertėtų daryti žmogui, kuris galvoja, jog jis gali turėti priklausomybę nuo socialinių tinklų?

Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla. Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į  psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia,  kodėl vengia realybės. Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu? Ar tai padeda man tobulėti? Ką ten sužinau? Atsakymai į šiuos klausimus padės geriau suprasti savo elgesį, pažinti save ir  pačiam ieškoti šios problemos sprendimo kelių.

Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Pamirštama, kad galima skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kitomis veiklomis. Galima „atimti“ socialinius tinklus iš žmogaus, bet svarbu padėti užpildyti tą tuštumą, laisvą laiką, kuris atsirado. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau. Gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte? Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas. Jis padeda pajausti, kas vyksta čia ir dabar.

Visi suprantame, kad socialiniuose tinkluose galime sužinoti daug naudingų dalykų, pamatyti nuostabių vaizdų, susipažinti ir pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Tačiau naudojimasis socialiniais tinklais neturėtų užimti didžiosios dalies mūsų gyvenimo, atitraukti nuo realybės net ir šiuo karantino laikotarpiu.

Būtent to ir linkime visiems mūsų skaitytojams.

 

Kalbino: Guoda Stepanavičiūtė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>
*
*