LiPSA/ kovo 26, 2020/ Naujienos/ 1 comments

Tik nedaugelis žmonių žino apie Mykolo Romerio universitete įsikūrusį Aplinkos psichologijos tyrimų centrą. Kokią veiklą vykdo ši organizacija? Kiek mokslas pažengęs svetur? Kokia aplinkosaugos padėtis Lietuvoje? Apie tai kalbėjome su Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininke Audra Balunde, kuri sutiko atskleisti ir savo požiūrį į aplinkos tausojimą. Audra Balundė (asmeninio archyvo nuotrauka)

Audra Balundė – Mykolo Romerio universiteto ir Nyderlandų Groningeno universiteto psichologijos mokslų daktaro laipsnio kandidatė, MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkė. Nors magistro studijų metu gilinosi į raidos psichologiją, akį patraukė Aplinkos psichologijos sekcija 2015 m. Europos psichologų kongrese Milane. Aplinkos psichologija tuo metu nebuvo paplitusi Lietuvoje, tačiau Mykolo Romerio universitetas suteikė galimybę atlikti šios srities tyrimus. Psichologė savanoriškai skaito paskaitas apie aplinką tausojantį elgesį ir ekologinės krizės valdymą įmonėms bei mokykloms, rašo straipsnius.

Esate viena iš Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkų. Ar prisijungėte nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų? Jei taip, kaip gimė idėja įkurti tyrimų centrą?

Aplinką tausojančio elgesio tyrimus pradėjau vykdyti dar tada, kai nebuvo įkurtas Aplinkos psichologijos tyrimų centras. Kartu su grupele kolegų, vadovaujami prof. dr. R. Žukauskienės, parengėme ir pateikėme keletą mokslinių projektų paraiškų ir vienai jų buvo suteiktas finansavimas. Pradėjus intensyvią mokslinę veiklą jau projekto ribose, atsirado natūralus poreikis tyrimų organizacijai. Šiandien turime centrą, kuriam vadovauja prof. dr. R. Žukauskienė, darbuojasi grupelė jaunų mokslininkų.

Aplinkos psichologija yra nauja sritis Lietuvoje. Su kokiais sunkumais šis mokslas susiduria mūsų šalyje?

Nebūčiau linkusi sakyti, kad susiduria su sunkumais. Gal labiau su iššūkiais, kurie yra natūralūs bet kokiam naujam projektui ar tyrimų krypčiai. Pirmas iššūkis yra tas, kad reikia pagrįsti Lietuvos psichologijos mokslo bendruomenei, kuo šis laukas svarbus ir kokia jo pridėtinė vertė kitų psichologijos krypčių kontekste. Kitas iššūkis nuo ko pradėti tyrimus? Šiame lauke Lietuvoje, iš elgesio mokslų perspektyvos, praktiškai niekas nebuvo tyrinėta. Pradėjome nuo bazinių klausimų, pavyzdžiui, kokios aplinką tausojančio elgesio rūšys yra labiausiai paplitę Lietuvoje, ar vienodai jos paplitę skirtingose amžiaus grupėse? Kokie veiksniai lemia tas elgesio rūšis: asmeninės ar socialinės normos, vertybės, kontekstiniai veiksniai, įpročiai?

Apskritai aplinką tausojančio elgesio krypties tyrimai turi labai aiškų praktinį pritaikomumą. Žinios, gautos tokių tyrimų metu, gali suteikti vertingos informacijoms valstybinėms ir nevyriausybinėms institucijoms, dirbančioms su įvairiomis aplinkosauginėmis iniciatyvomis, siekiančiomis keisti žmonių elgesį į labiau draugišką aplinkai. Todėl vienas iš svarbesnių iššūkių yra gebėti tinkamai iškomunikuoti apie atliktų tyrimų naudą/prasmę suinteresuotoms šalims.

Nuo 2017 metų tyrimų centre vykdomas projektas „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“. Numatoma projekto* pabaiga – 2021 m. Koks projekto etapas jau pasiektas?

Projekto veiklas galima suskirstyti į keturias dideles dalis:
1) Reprezentatyvus Lietuvos namų ūkių tyrimas, kuriame dalyvavo paaugliai ir vienas iš jų tėvų. Siekėme išsiaiškinti įvairių aplinką tausojančio elgesio rūšių paplitimą Lietuvoje, tyrėme platų spektrą psichologinių ir kontekstinių veiksnių, kurie potencialiai gali paaiškinti elgesį.
2) Aplinką tausojantį elgesį skatinančios intervencijos paaugliams sukūrimas (remiantis įžvalgomis iš namų ūkių tyrimo) ir jos efektyvumo išbandymas.
3) Bandomosios intervencinės programos netikslumų ištaisymas ir įgyvendinimas naujoje imtyje.
4) Rekomendacijų rengimas valstybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms apie aplinką tausojančio elgesio skatinimo ypatumus Lietuvoje.
Šiuo metu yra įpusėjęs trečiasis etapas.

*Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Kokios, Jūsų nuomone, opiausios aplinkosaugos problemos Lietuvoje?

Lietuva, kaip ir kitos pažengusios pasaulio ir Europos sąjungos valstybės, susiduria su labai panašiomis problemomis: vandens tarša pramonės atliekomis, žemės nualinimu intensyvios žemdirbystės veikla, miškų kirtimu, lėtu judėjimu link atsinaujinančių energijos šaltinių, pertekliniu vartojimu. Nors be minėtų aplinkosauginių problemų yra ir kitokių jų apraiškų, tokių kaip gyventojų įprotis atsikartyti nereikalingais daiktais tiesiog pamiškėse ar vandens telkiniuose, būtų labai nesąžininga nepaminėti ir kitos, pozityvios pusės. Džiugina tai, kad Lietuvos visuomenė tampa vis sąmoningesnė ir pradeda kelti svarbius klausimus: iš kur atkeliauja prekės, ar jos pagamintos aplinkai draugišku būdu, kokia galimybė jas perdirbti, ar prekės gamintojas mokėjo sąžiningą užmokestį darbuotojams. Žmonės taip pat buriasi į bendruomenes ir rengia aplinkosaugines iniciatyvas. Lietuvoje ir pasaulyje kuriami aplinkai draugiški verslai, generuojantys inovatyvias idėjas – iš atliekų kuriami nauji produktai. Viena iš įdomesnių inovacijų yra plastiko gaminimas iš žuvies pramonės atliekų ar būsto šildymo medžiagų gaminimas iš kavos atliekų. Žinoma, visada atsiranda skeptikų, kurie sako, kad inovacijos reikalauja daugiau energijos išteklių gamybos procese. Tačiau netestuojant alternatyvių praktikų ir produktų, tiesiog neįmanoma pajudėti nuo senųjų, žalingų aplinkai.

Grįžtant prie projekto – internetiniame puslapyje http://gogreen.mruni.eu/ paskelbti Lietuvos namų ūkių apklausos rezultatai. Ar pastebėti ryškūs skirtumai tarp dviejų kartų elgsenos?

Labai geras klausimas. Galiu pakomentuoti tik tuos aspektus į kuriuos gilinuosi aš: aplinkosaugines vertybes, aplinkos tapatumą, moralinį įsipareigojimą tausoti aplinką, aplinkai draugišką elgesį.

Gauti rezultatai nebuvo stebinantys, nes to buvo galima tikėtis remiantis teorinėmis prielaidomis. Vis tik smagu atrasti, kad yra stiprūs ryšiai tarp tėvų ir jų vaikų moralinių ir tapatumo veiksnių, o taip pat ir tarp tėvų ir vaikų elgesio, tokio kaip ekologiškų maisto produktų pirkimas, maitinimasis vegetariškai ir neperdirbamo plastiko rūšiavimas. Šie rezultatai iš esmės rodo, kad esant stipriems ryšiams tarp tėvų ir vaikų moralinių bei tapatumo veiksnių, yra prasmingi taikyti specifines aplinkai draugiško elgesio intervencijas namų ūkiams, o ne atskiroms asmenų grupėms.

Visai neseniai šiuos rezultatus pristatinėjau Aplinkos psichologijos tyrimų laboratorijoje Groningeno universitete Nyderlanduose. Vienas iš laboratorijos mokslininkų atliko panašų tyrimą Nyderlanduose, tačiau jo tyrime nerasta reikšmingų sąsajų tarp tėvų ir vaikų moralinių ir tapatumo veiksnių. Tai išties įdomu, nes skirtinguose kultūriniuose kontekstuose, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo tokie jau skirtingi, randami visiškai priešingi rezultatai. Tai parodo, kad net ir gerai ištyrinėti moksliniai klausimai kitose pasaulio šalyse nebūtinai atneš panašius rezultatus ir mažai tyrinėtuose kontekstuose.

Kokia patirtimi dalinasi kolegos, kiek aplinkos psichologijos tyrimai pažengę svetur?

Nuo 2016 metų bendradarbiauju su Aplinkos psichologijos tyrimų laboratorija Groningeno universitete, kuri yra viena lyderiaujančių laboratorijų šiame tyrimų lauke pasaulyje. Jai vadovauja gerai žinoma aplinkos psichologijos mokslo kryptyje profesorė dr. Linda Steg. Taip pat negaliu nepaminėti assoc. profesorės dr. Godos Perlavičiūtės, kuri ilgus metus dirba šioje tyrimų laboratorijoje. Ten atliekama daug įdomių ir inovatyvių tyrimų, kurie neretai yra tarpdisciplininiai. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių yra tyrimai apie tai, kaip žmonės priima ar nepriima įvairias aplinkosaugines inovacijas, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą bendruomenėse ar savivaldžių elektrinių transporto priemonių integravimą į susisiekimo sistemas. Tyrimai apie tai, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti aplinkosaugines inovacijas ir iniciatyvas yra labai svarbūs diegiamų inovacijų sėkmei. Net ir labai naudingos aplinkosauginės naujovės gali būti atmestos ar nepriimtos bendruomenėse, jei žmonės manys, kad tos naujovės jiems kelia pavojų ar yra žalingos. Tokiu atveju labai svarbu nustatyti naujovių nepriėmimo priežastis. Tik žinant priežastis galima kurti praktikas, kurios leistų išsklaidyti nerimą keliančias abejones ar mitus, kurių pagrindu žmonės gali atmesti labai prasmingus ir aplinkai draugiškus pokyčius ar technologijas. Kadangi atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra šioje šalyje yra gerokai labiau pažengusi, tai ir aplinkos psichologijos tyrimų klausimai ženkliai specifiškesni. Pavyzdžiui, viename tyrimų buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu paros metu bendruomenės, kurios naudoja atsinaujinančią energiją, sunaudoja daugiau energijos. Ir paaiškėjo, kad daugiausia energijos sunaudojama vakarais, kai žmonės grįžta iš darbo. Didelis energijos sunaudojimas vienu metu sukelia trikdžius sistemoje. Šie klausimai atrodo per daug techniniai psichologijai, tačiau juos atsakyti labai svarbu norint keisti žmonių įpročius ir skatinti naudotis elektros prietaisais skirtingu paros metu.

Kokių principų laikotės kasdieniame gyvenime, prisidėdama prie aplinkos tausojimo?

Pirmas principas ar net sakyčiau tikslas yra tas, kad karjeros kelias sutaptų su asmeniniais įsitikinimais ir vertybėmis. Labai džiaugiuosi, kad prieš keturis metus pagaliau pavyko pasukti karjeros vairą aplinkos išsaugojimo link. Antras svarbus principas, kalbant apie aplinkos išsaugojimo praktikas mano kasdieniame gyvenime ir buityje, yra turėti tikslą, sau priimtinais tempais, tačiau sistemingai keisti gyvenimo praktikas į labiau draugiškas aplinkai. Trečias principas – daiktai turi būti funkcionalūs ir patvarūs. Jei šiandien neturiu galimybės įsigyti aplinkai draugiškos brangesnės alternatyvos, geriau palaukiu, kol galėsiu ją įsigyti. Ketvirtas principas – buvimas kūrybišku, gebėjimas kūrybiškai pažvelgti į situacijas ir daiktus. Labai pravartus gebėjimas, leidžiantis pirkti mažiau. Penktas principas – neteisti ir nekritikuoti žmonių, kurie apskritai nesidomi aplinkos tausojimu, o gal net labai jai kenkia. Geriau stengtis suprasti priežastis ir būti kūrybišku inicijuojant pokyčius. Šeštas – tai domėjimasis aplinkosauginėmis naujovėmis (technologijomis, praktikomis, bendruomenių pasiekimais ir t.t.). Na ir paskutinis – pokyčius pradėti nuo savęs. Lengva kritikuoti tuos kitus – valdžią, žmonės, aplinką, aplinkybes, –tačiau sunku keistis pačiam.

Kalbino Ieva Kulkytė

Su Aplinkos tyrimų centru ir jo vykdomu projektu plačiau susipažinti galite http://gogreen.mruni.eu/

1 Comment

  1. Labai patinka gerb. Audros trečiasis principas !

Komentuoti: Birutė Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>
*
*